Tarptautinė lietuvių muzikos sklaida ir populiarinimas - vienas iš LKS muzikologų sekcijos veiklos prioritetų. Sekcija palaiko ryšius su daugelio Europos šalių muzikologų organizacijomis, remia lietuvių muzikologų dalyvavimą tarptautinėse konferencijose, bendruomenės narių dalyvavimą tarptautiniuose muzikos tyrinėjimų ir jų pristatymo projektuose.
Ilgamečiai muzikologų sekcijos partneriai - Latvijos kompozitorių sąjungos muzikologų sekcija, Latvijos muzikos ir teatro akademija, Estijos muzikologų draugija, Estijos muzikos ir teatro akademija, Lenkijos kompozitorių sąjungos muzikologų sekcija, Krokuvos ir Lodzės muzikos akademijos, Maskvos valstybinė P. Čaikovskio konservatorija, Slovakijos kompozitorių sąjunga, Slovėnijos kompozitorių sąjunga, Leipcigo universitetas, Bonos universiteto Vokiečių muzikos kultūros Rytų Europoje institutas (IME), Chemnico techninis universitetas, Helsinkio universiteto muzikologijos katedra, Tarptautinis muzikos signifikacijos projektas (IPMS) ir kt. Šių ryšių dėka lietuvių muzikologai turi galimybę dalyvauti tęstinėse ir specialiosiose šių institucijų organizuojamose konferencijose, tarptautiniuose mokslo tyrimuose.
Muzikologų sekcija koordinavo lietuvių muzikologų dalyvavimą tarptautiniuose mokslo tyrinėjimų projektuose, kuriuos įgyvendino Bonos universiteto Vokiečių muzikos kultūros Rytų Europoje institutas (IME), Chemnico techninis universitetas, Leipcigo universitetas. Šie projektai buvo skirti Vidurio ir Rytų Europos muzikinių kultūrų istorijai, muzikinių šaltinių ir archyvų tyrinėjimams, tarpkultūriniams ryšiams, miestų muzikinės kultūros tyrinėjimams, muzikinės migracijos problematikai. 2004-2006 metais IME vykdė tarptautinį tyrinėjimų projektą „Muzikiniai rinkiniai, muzikinės bibliotekos bei archyvų muzikos fondai kaip vokiečių muzikinės kultūros reiškinys ir jo sklaida Rytų Europoje", kuriame dalyvavo muzikologės Jūratė Burokaitė, Jūratė Trilupaitienė, Jūratė Vyliūtė, Aleksandra Pister. Jų tyrimų rezultatai publikuoti leidinyje Musik-Sammlungen - Speicher interkultureller Prozesse, Berichte des interkulturellen Forschungsprojekts „Deutsche Musikkultur im östlichen Europa", Bd. 2 [in 2 Teilbänden], hrsg. von Erik Fischer, Stuttgart: Franz Steiner Verlag, 2007. Gausus lietuvių muzikologų ratas dalyvauja tarptautinės darbo grupės „Vidurio ir Rytų Europos muzikos istorija" veikloje (Algirdas Ambrazas, Jonas Bruveris, Jūratė Burokaitė, Gražina Daunoravičienė, Dana Palionytė, Jūratė Trilupaitienė, Jonas Vilimas, Audronė Žiūraitytė ir kt.), kuri buvo vykdoma Chemnico techniniame universitete (1995-2001) ir tęsiama Leipcigo universitete (nuo 2001).
2007 -2008 m. muzikologų sekcija talkino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos muzikologijos katedrų dėstytojams ir studentams, dalyvavusiems tarptautiniame mokslo tyrinėjimų projekte „Kūrybinės šiuolaikinės muzikos tendencijos". Šiaurės šalių Ministrų tarybos NordPlus programos finansuotą šiuolaikinės muzikos analizės ir populiarinimo projektą koordinavo Latvijos muzikos ir teatro akademija, sutelkusi penkių Baltijos ir Skandinavijos šalių (Latvijos, Lietuvos, Rusijos, Suomijos ir Švedijos) muzikologus. Pirminiame etape buvo atrinkta 10 šiuolaikinę latvių, lietuvių, rusų, suomių, švedų muziką reprezentuojančių šiuolaikinių kompozitorių kūrinių. Vėlesni projekto etapai aprėpė atrinktų kūrinių analizavimą ir analizės rezultatų pristatymą seminare „Kūrybinės šiuolaikinės muzikos tendencijos (Ryga, 2008). Seminare pranešimus skaitė LMTA dėstytoja Audra Versekėnaitė ir muzikologijos studentės Laura Kaščiukaitė, Rasa Vilimaitė, Jolita Ivanova, Justė Janulytė, analizavusios intertekstualumo sklaidą lietuvių kompozitorių kūryboje, suomių kompozitoriaus Kalevi Aho Antrąją simfoniją, suomių kompozitorės Lottos Wennäkoski kompoziciją Sakara, rusų kompozitoriaus Anatolijaus Koroliovo kompoziciją Фiлармоnia, švedų kompozitoriaus Malin Bång kompoziciją Faces and moon splinters, latvių kompozitorės Santos Ratniece kūrinį Saline.
Nuo 1993 m. LKS muzikologų sekcija dalyvauja Tarptautinės muzikologų draugijos (IMS/International Musicological Society) veikloje. Sekcija inicijavo ir parėmė lietuvių muzikologų dalyvavimą IMS kongresuose. 2002 m. Leuveno universitete (Belgija) vykusiame 17-ajame IMS kongrese buvo surengta pirmoji mokslinė sesija šių renginių istorijoje, skirta lietuvių muzikai. Sesijos „Constructions of Modernity and Reconstructions of Nationality: Lithuanian Music in the 20th Century" organizatorė ir moderatorė - muzikologė Rūta Stanevičiūtė-Goštautienė, joje dalyvavo lietuvių muzikologės Gražina Daunoravičienė, Rūta Gaidamavičiūtė, Vita Gruodytė, Audronė Žiūraitytė, muzikologai Matthieu Guillot (Prancūzija), Małgorzata Janicka-Słysz (Lenkija), Eero Tarasti (Suomija). 2006 m. Gioteborge (Švedija) surengtame IAML-IAMIC-IMS simpoziume dalyvavo lietuvių muzikologės Rūta Stanevičiūtė-Goštautienė ir Danutė Petrauskaitė. Šeši lietuvių muzikologai reprezentavo nacionalinę muzikologiją 18-ajame IMS kongrese, kuris vyko 2007 metais Ciuriche (Šveicarija): Gražina Daunoravičienė, Vita Gruodytė, Darius Kučinskas, Danutė Petrauskaitė, Rūta Stanevičiūtė, Audronė Žiūraitytė. Kongreso metu vyko sekcijos inicijuota specialioji sesija „Philosophies of Contemporary Music Revisited", kurioje dalyvavo lietuvių ir prancūzų muzikologai. 2007 metais sekcija parėmė lietuvių muzikologų Rūtos Gaidamavičiūtės, Rūtos Stanevičiūtės, Rimo Astrausko dalyvavimą specialioje Baltijos muzikologijai skirtoje sesijoje, kuri vyko ICTM (International Council of Traditional Music) 39-osios pasaulinės konferencijos metu Vienoje (Austrija).
