Lietuvos kompozitorių sąjungos muzikologų sekcija organizuoja geriausių muzikologijos darbų konkursą, kuriame vertinami fundamentaliosios ir aktualiosios muzikologijos leidiniai, lietuvių muzikinės kultūros populiarinimo programos, muzikos kritikos darbai, muzikologiniai debiutai. Premijų kandidatus ir laureatus kasmet išrenka nepriklausoma muzikologų ir muzikų komisija. Premijų steigėjai - LKS Muzikologų sekcija ir Vytauto Landsbergio fondas, rėmėjai - LKS, Vytauto Landsbergio fondas, Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas. Nuo 2007 m. premijoms buvo suteikti iškilių Lietuvos muzikologų bendruomenės autoritetų Onos Narbutienės (1930-2007) ir Vytauto Landsbergio vardai, skiriama ir speciali Lietuvos kompozitorių sąjungos premija.
Geriausių muzikologijos darbų konkursų laureatai:
2016 m.
Onos Narbutienės premija - etnomuzikologei Austei Nakienei už įtaigų šiandienos etnokultūrinio sąjūdžio ištakų ir raidos atskleidimą knygoje „Nuo tradicinės polifonijos iki polifoninės tradicijos: lietuvių muzikos kaita XX-XXI a." (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas).
Vytauto Landsbergio premija - muzikologei Gražinai Daunoravičienei-Žuklytei už teorinės minties fundamentalų pjūvį ir lietuvių kompozitorių mokyklos modernėjimo genezės atodangas knygoje „Lietuvių muzikos modernistinės tapatybės žvalgymas" (Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
Lietuvos kompozitorių sąjungos premija - muzikologei Živilei Tamaševičienei už nuoseklų muzikinės tradicijos aktualizavimą, mokslinės ir leidybinės kultūros puoselėjimą.
2015 m.
Onos Narbutienės premija - pianistei ir pedagogei Liucijai Drąsutienei už lietuvių pianizmo mokyklos istorijos aprėptį knygoje „Lietuvos fortepijono pedagogikos puslapiai. XX amžius“ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
Vytauto Landsbergio premija - Rūtai Stanevičiūtei už lietuvių muzikos modernėjimo procesų Lietuvoje ir pasaulyje atskleidimą knygoje „Modernumo lygtys: Tarptautinė šiuolaikinės muzikos draugija ir muzikinio modernizmo sklaida Lietuvoje“ (Vilniaus dailės akademijos leidykla).
Lietuvos kompozitorių sąjungos premija - Ryčiui Ambrazevičiui ir jo pasekėjams Robertui Budriui bei Irenai Višnevskai už inovatyvius lietuvių etninės muzikos akustikos tyrimus anglų kalba išleistoje knygoje „Lietuvių tradicinės muzikos dermės: akustika, suvokimas ir kontekstai“ (Kauno technologijos universitetas).
2014 m.
Onos Narbutienės premija apdovanotas Jonas Vytautas Bruveris už nuosekliai plėtojamas estetines idėjas ir kontekstų įvairovę knygoje „Lietuvių muzikos istoriniai kontekstai“ (išleido Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
Vytauto Landsbergio premija paskirta Linai Navickaitei-Martinelli už novatoriškus fortepijono atlikimo meno tyrimus anglų kalba parašytoje knygoje „Piano Performance in a Semiotic Key. Society, Musical Canon and Novel Discourses“ („Fortepijoninis atlikimas semiotine tonacija. Visuomenė, muzikinis kanonas ir neįprasti diskursai"; leidykla „Semiotic Society of Finland“).
Lietuvos kompozitorių sąjungos premija apdovanota Svetlana Barkauskas už išsamų kompozitoriaus kūrybinės odisėjos perteikimą knygoje „Septynios Vytauto Barkausko simfonijos“ (išleido Lietuvos kompozitorių sąjunga).
2013 m.
Onos Narbutienės premija apdovanotos Jūratė Vyliūtė ir Gaila Kirdienė už knygą „Lietuviai ir muzika Sibire“(Lietuvos kompozitorių sąjunga).
Vytauto Landsbergio premija paskirta Rimai Povilionienei už studiją „Musica mathematica. Tradicijos ir inovacijos šiuolaikinėje muzikoje“ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
2012 m.
Vytauto Landsbergio premija paskirta Edmundui Gedgaudui už fundamentalias kultūrinio konteksto atodangas knygoje „Ona Narbutienė. Gyvenimo preliudai" („Versus aureus").
Onos Narbutienės premija įteikta Jūratei Vyliūtei už originaliai ir meistriškai atskleistą kūrėjo portretą knygoje „Gyvenimas - simfonija..." (Lietuvos kompozitorių sąjunga).
Lietuvos kompozitorių sąjungos premija skirta Rokui Radzevičiui už dėmesį mažai tyrinėtiems Lietuvos muzikinės kultūros reiškiniams knygoje „Lietuvos roko pionieriai" („Vaga").
2011 m.
Vytauto Landsbergio premija įteikta kompozitoriui Ramūnui Motiekaičiui už originalias įžvalgas ir naujus diskursus knygoje Poetics of the Nameless Middle: Japan and the West in Philosophy and Music of the Twentieth Century (Bevardžio vidurio poetika: Japonija ir Vakarai XX amžiaus filosofijoje ir muzikoje). Ši mokslinė studija 2011 m. išleista Tarptautinio semiotikos instituto leidinių serijoje „Acta Semiotica Fennica".
Onos Narbutienės premiją pelnė muzikologė Vida Bakutytė už fundamentalius daugelio metų istorinius tyrinėjimus knygoje Vilniaus miesto teatras: egzistencinių pokyčių keliu 1785-1915 (išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas).
2010 m.
Vytauto Landsbergio premija apdovanotas Rimantas Janeliauskas už ženklų įnašą į Čiurlionio kūrybos ir jos kontekstų tyrinėjimą knygoje Neatpažinti M. K. Čiurlionio muzikos ciklai.
Onos Narbutienės premiją pelnė Lina Navickaitė-Martinelli už novatoriškus atlikimo meno tyrinėjimus knygoje Pokalbių siuita: 32 interviu ir interliudijos apie muzikos atlikimo meną.
Muzikologų padėkos apdovanojimai įteikti Algimanto Kalinausko (1923-2010) nebaigtų memuarų knygos Ataidai: dirigento atsiminimai sudarytojoms - maestro našlei Leokadijai Kalinauskienei ir bibliografei, redaktorei, knygų sudarytojai Liučijai Jasiukevičiūtei.
2009 m.
Onos Narbutienės premija už lietuvių muzikinės kultūros tyrinėjimus knygoje Juozas Gruodis epochų sankirtose paskirta Algirdui Ambrazui.
Vytauto Landsbergio premija už Lietuvos muzikos paveldo atodangas įteikta muzikologei, muzikos leidėjai Rūtai Skudienei.
2008 m.
Vytauto Landsbergio premija už fundamentalius Lietuvos muzikos kultūros tyrinėjimus knygoje XVIII a. II pusės-XIX a. muzikinė Lietuvos dvarų kultūra: stiliaus epochų sankirtose paskirta Laimai Kiauleikytei.
Onos Narbutienės premija už egzilio lietuvių muzikos kultūros tyrinėjimus knygoje Julius Gaidelis - namų ilgesio dainius paskirta Danutei Palionytei.
Premija už Lietuvos kompozitorių kūrybos populiarinimą DVD cikle Lietuvos menininkai paskirta Daliai Kutavičienei.
2007 m.
Vytauto Landsbergio premija už fundamentalius muzikologijos darbus ir mokslinį vadovavimą trijų tomų Muzikos enciklopedijos leidiniui paskirta Algirdui Ambrazui.
Onos Narbutienės premija už Lietuvos muzikos atlikėjų meno tyrinėjimus knygoje Muzikos magas Jonas Aleksa paskirta Edmundui Gedgaudui.
Onos Narbutienės premija už Lietuvos muzikos kultūros aktualizavimą ir populiarinimą paskirta Daivai Parulskienei.
Debiuto premija už įžvalgias aktualios muzikos interpretacijas paskirta Jurijui Dobriakovui.
2006 m.
Premija už fundamentalius Lietuvos muzikos kultūros tyrinėjimus knygoje Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras paskirta Jonui Bruveriui.
Premija už lietuvių muzikos atlikėjų meno istorijos tyrinėjimus knygoje Izidorius Vasyliūnas. Gyvenimas, veikla, straipsniai, laiškai paskirta Vytautei Markeliūnienei.
Premija už Lietuvos muzikos kultūros palikimo populiarinimą paskirta Jūratei Trilupaitienei.
2005 m.
Premija už nuodugnią asmenybės ir kūrybos studiją dvitomyje Vytautas Bacevičius paskirta Onai Narbutienei ir Edmundui Gedgaudui.
Premija už kūrybinį asmenybės portretą knygoje Carmen dienoraščiai: Irena Jasiūnaitė gyvenime ir scenoje paskirta Jūratei Vyliūtei.
Premija už dėmesį lietuvių muzikai ir jos sklaidą paskirta Rūtai Goštautienei ir Audronei Žiūraitytei, inicijavusioms lietuvių muzikai skirtą sesiją Tarptautinės muzikologų draugijos kongrese Belgijoje bei išleidusioms šios sesijos pranešimų rinkinį.
2004 m.
Premijos už fundamentalius muzikos tyrimus paskirtos Daivai Kšanienei už knygą Muzika Mažojoje Lietuvoje ir Jūratei Burokaitei už monografiją Jurgis Karnavičius.
Premija už įžvalgią ir įtaigią muzikos kritiką paskirta Eglei Gudžinskaitei.
Premija už lietuvių muzikos propagavimą radijo laidose Garsai ir blyksniai paskirta kompozitoriui Šarūnui Nakui.
2003 m.
Premija už fundamentalius tyrimus lietuvių muzikos srityje paskirta Danutei Palionytei už knygą Lietuvos muzikos istorija. I knyga. Tautinio atgimimo metai 1883-1918.
Premija už aktualią ir kūrybingą muzikos kritiką paskirta Edmundui Gedgaudui.
Premija už dėmesį lietuvių muzikai ir jos kūrėjams paskirta Beatai Leščinskai-Baublinskienei.
