Lietuvos kompozitorių sąjunga
Tarptautinė šiuolaikinės muzikos draugija (ISCM) Lietuvos sekcija
Druskininkų miesto savivaldybės kultūros centras
XV-osios JAUNIMO MUZIKOS DIENOS DRUSKININKUOSE
Druskininkai
1999 m. gegužės 8-9 d.
PROGRAMA
Muzika Druskininkų autobusų stotyje
Šv.Kristoforo kamerinis orkestras
Studentų mokslinis seminaras "Žvilgsnis atgal: XXa. lietuvių muzika"
Free Drusko Session
Gegužės 8d., šeštadienis
12 val. Muzika Druskininkų autobusų stotyje
Marius Baranauskas Mintis (1998)
Rimvydas Kisevičius Konstrukcija (1998)
Deivydas Zvonkus Preliudija ir fuga degtukų dėžutėms (1998)
Atlikėjai:
Kristina Savickaitė, skaitovė
Aušrinė Stundytė, sopranas
Deivydas Zvonkus, klarnetas, balsas, degtukų dėžučių mušikas
Tomas Vaičiulis, trimitas
Jurga Kutkaitė, smuikas
Asta Valčiukaitė, smuikas
Gintaras Eidukaitis, kontrabosas
Marius Baranauskas, mušamieji, balsas
Rimvydas Kisevičius, dirigentas, balsas
Ramūnas Motiekaitis, balsas
Marius BARANAUSKAS (g. 1978)
Gimiau Vilniuj. Ten ir augau. Taip nepastebimai slinko laikas, o aš vis augau ir augau, kol, atrodo, pagaliau išaugau. Ir pajutau aš turįs muziko gyslelę, ir nusprendžiau stoti į Lietuvos muzikos akademiją. Kaip nusprendžiau, taip ir padariau. Ir štai mokausi aš R. Janeliausko kompozicijos klasėj, III kurse. Ir slenka dienos, metai, o aš vis kuriu, rašau, groju, perrašinėju, mąstau. Taip ir gyvenu...
MINTIS keturiems vyriškiems balsams (1998). Visas kūrinys - tai tarsi viena mintis, išnyranti iš tuštumos ir sugrįžtanti atgal į ją. Kūrinyje naudojamos netradicinės vokalinės technikos, įvairūs garso išgavimo būdai.
M. B.
Rimvydas KISEVIČIUS
22 metų lietuvis, neteistas, nevedęs, laisvalaikiu rašo muziką.
KONSTRUKCIJA (1998) - Lietuvos kompozitorių sąjungos konkurse paskatinamąją premiją laimėjęs kūrinys, kuriame per maksimalų konstruktyvumą pasiekiamas metafizinis ryšys su Anapusybe.
R. K.
Deivydas ZVONKUS
PRELIUDIJA IR FUGA DEGTUKŲ DĖŽUTĖMS (1998). Šiuo kūriniu siekiu parodyti, kad bet koks garsas gali būti muzikinis. Netradicinį muzikos instrumentą įvilkau į standartinę formą. Geriausia aplinka atlikimui - virtuvė, kurioje girdisi kepamų bulvių spragsėjimas.
D. Z.
Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
14 val.
Lietuvių, lenkų, baltarusių kamerinė muzika
ŠV. KRISTOFORO KAMERINIS ORKESTRAS
Meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus
Alexander Litvinovski Concertino-Barocco (1988-1990)
Sergej Beltiukov Concerto grosso (1990)
Pawel Lukaszewski Winterreise (1993)
Hanna Kulenty Breathe (1987)
Bronius Kutavičius Dzūkiškos variacijos (1974)
Koncertą rengia Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos (ISCM) Lietuvos sekcija
Koncertą remia: Atviros Lietuvos fondas
Stepono Batoro fondas (Lenkija)
Alexander LITVINOVSKY (g. 1962) 1987 m. Baltarusijos muzikos akademijoje baigė Dmitrijaus Smolskio kompozicijos klasę. Vėliau ten pat - aspirantūrą (1991). 1993 ir 1995 dalyvavo Jaunųjų kompozitorių vasaros kursuose Lenkijoje. Litvinovskio kūriniai buvo atlikti Minsko muzikos pavasaryje (1990, 1991), Tarptautiniame šiuolaikinės muzikos festivalyje Minske (1991, 1995), Tarptautiniame jaunimo muzikos forume Kijeve (1993, 1994), Tarptautiniame chorinės muzikos festivalyje Nešatelyje (Šveicarija, 1995), Florilege Vocal De Tours (Prancūzija, 1996), International Jugend-Festspieltreffen Bairoite (Vokietija, 1997), Uluslararasi Istambul mistinės muzikos festivalyje (Turkija, 1997), Tarptautiniame religinės muzikos festivalyje "Visagalis Dievas" (Mogiliovas, 1996, 1997, 1998), Kamerinės muzikos festivalyje "Nešvico mūza" (1997, 1998), Šventiniuose Naujametiniuose koncertuose Ciūriche (Šveicarija, 1999).
Svarbiausi kūriniai: simfoninė freska Krewa (1987), misterija bosui ir simfoniniam orkestrui Francisk (1990); kantatos "Vestuvės" (1987), "Kalėdų giesmės" (1995, 1999), "Mergelei Marijai" (1997), Stabat Mater (1998), Missa Gregoriano vyrų chorui (1995); instrumentinė muzika: Zbieg fleitai, obojui, violončelei ir fortepijonui (1990), Wir 4 valtornėms (1991), Ul styginių kvintetui (1993), Filix fleitai ir gitarai (1997), Perpetuum Mobile ir Passacaglia fortepijonui (1988), siuita gitarai solo Intravolatura (1991); elektroninės kompozicijos: "Ra", "Nakties varpai", "Stiksas", "Potvynių pasaka", "Laukimas" (1993).
CONCERTINO-BAROCCO kameriniam orkestrui (1988-90)
1. Intrada
2. Fughetta
3. Choral
4. Jig
5. Epilogue
Žavingu baroko stiliumi ir senovinės siuitos žanru ketinau išreikšti savo požiūrį į šios muzikos pasaulį. Tačiau taip dariau tik tam, kad publikai šis Concertino skambėtų lyg nūdienos muzika.
Sergej BELTIUKOV (g. 1956) Baltarusijos valstybinėje konservatorijoje baigė fortepijono ir kompozicijos studijas, iki 1989 m. ten pat dirbo asistentu ir stažuotoju. Svarbiausi kūriniai: Simfonija Nr. 1 "Graviūros", Simfonija Nr. 2, Simfonija Nr. 3 "Getsemani"; vienaveiksmis baletas "Rognedos sapnai", "Vigilija"; oratorija "Nušvitimas", 4 kantatos chorui a cappella; Koncertas obojui ir kameriniam orkestrui, Koncertas fleitai ir simfoniniam orkestrui, Koncertas keturiems solistams ir simfoniniam orkestrui, "Liūdna auka Mozartui" fleitai, fortepijonui ir styginių orkestrui, Credo kameriniam orkestrui, "Muzika obojui ir magnetofono juostai"; muzika 20 dokumentinių ir meninių filmų ir daugybei teatro spektaklių.
S. Beltiukovo kūriniai buvo atlikti festivaliuose Osle, Berlyne, Bonoje, Maskvoje, Vilniuje, Minske, dažnai transliuojami radijo ir televizijos laidose.
CONCERTO GROSSO kameriniam orkestrui (1990) pirmąkart atliko Minsko kamerinis orkestras viename iš "Minsko pavasario" festivalių.
Jį sudaro keturios dalys, atliekamos be pertraukos.
Šiame kūrinyje autorius pirmąkart pasinaudojo koncerto su soluojančiais instrumentais žanru.
Paweł LUKASZEWSKI (g. 1968 Čenstochovoje) 1987 m. su pagyrimu baigė Čenstochovos Valstybinį muzikos licėjų. 1992 m. Varšuvos Fryderyko Chopino muzikos akademijoje baigė Prof. A. Wróblos violončelės klasę ir 1995 m. Prof. M. Borkowskio kompozicijos klasę. 1994 metais baigė kultūros menedžerių studijas A. Mickevičiaus universitete Poznanėje. 1996 m. baigė podiplomines choro meistriškumo studijas Bidgoščiaus muzikos akademijoje. 1992 m. Varšuvoje dalyvavo kompiuterių muzikos kursuose, 1992-3 Kazimierz Dolny Jaunųjų kompozitorių kursuose, 1993 m. Vasaros šiuolaikinės muzikos kursuose Krokuvoje. 1991-2 m. Čenstochovos miesto merijos, 1995 m. Prof. B. Suchodolskio fondo , 1996 m. - ZAiKS ir Kultūros ir meno ministerijos Meno promocijos fondo stipendininkas. 1992-3 m. Lenkijos kompozitorių sąjungos Jaunųjų kompozitorių sekcijos sekretorius. Nuo 1992 m. vadovauja Sakralinės muzikos mėgėjų draugijai, nuo 1995 m. - "Šiuolaikinės muzikos laboratorijos" sekretorius. Jo kūriniai buvo atlikti Prancūzijoje, Vokietijoje (festivalyje "Unerhörte Musik" Berlyne), Italijoje, Vatikane, Belgijoje, Monake, Kanadoje (V Naujosios muzikos festivalyje Edmontone), Lenkijoje (festivaliuose: Sakralinės muzikos festivalyje "Gaude Mater" Čenstochovoje, "Jaunųjų kompozitorių forume" Krokuvoje, festivalyje "Muzika Senojoje Krokuvoje", Šiuolaikinės muzikos laboratorijoje Bialistoke, "Chorinės muzikos susitikimuose Glivicėje", "Jeunesses musicales" Kelcuose, Varšuvos muzikos susitikimuose, "Legnica cantat", Częstochowa, R. Bukowskio muzikos dienose Vroclave). 1995 m. apdovanotas Čenstochovos miesto mero premija už kūrybinę veiklą ir meninę brandą. 1988 m. Lomžos vaivadijos dainų konkurse gavo pirmąją premiją ir pagyrimo raštą religinės muzikos kūrinių konkurse Krokuvoje. 1994 m. - antrąją premiją II Jaunų kompozitorių forume Krokuvoje ir pagyrimo raštą T. Bairdo konkurse Varšuvoje, pirmąją premiją Varšuvos muzikos akademijos konkurse už kūrinį orkestrui. Kuria muziką teatrui: užsakymas "Théatre Des Cinque Diamants" Paryžiuje, 1992. Jo kūriniai įrašomi ir transliuojami PNE (Lenkijos įrašų studijoje), DUX, Lenkų radijuje, Lenkijos televizijoje, Vatikano radijuje, TV Reteblu, Radio France Musique ir RIAS Rundfunk Vokietijoje.
Svarbiausi kūriniai: "Arrampicata" orkestrui (1992), "Winterreise" styginių orkestrui (1993), Dvigubas koncertas anglų ragui, violončelei ir orkestrui (1994-7), Koncertas vargonams ir styginių orkestrui (1996), Koncertas styginių orkestrui (1997); "Litanija Treblinkos Madonai" mecosopranui, 2 trimitams, varpams, mišriam chorui ir vargonams (1990), "O prima Virgo" altinei fleitai, mušamiesiems, 3 mišriems chorams ir 3 violončelėms (1992), "Dominum benedicite in aeternum..." variniams pučiamiesiems, mušamiesiems ir mišriam chorui (1994), "Vesperiae pro defunctis" grigališkam chorui su kantoriumi, 2 mišriems chorams, mažiesiems vargonams (fisharmonijai), didiesiems vargonams ir orkestrui (1995), "Recordationes de Christo moriendo" mecosopranui ir kameriniam orkestrui (1996), "Gaudium et spes" sopranui, mišriam chorui ir orkestrui (1997); chorams a cappella: "Ave Maria" (1992), "Angelus Domini" (1993), Stabat Mater (1994), "Paskutinis Šv. Maksimiliano laiškas motinai" (1994), Du Gavėnios motetai (1995), "Beatus vir, sanctus Martinus" (1996), "Beatus vir, sanctus Adalbertus" (1997); kameriniai kūriniai - "Quasi sonata" klarnetui ir fortepijonui (1991), "Capriccio P. P." smuikui (1991), "Aragena" sopranui ir violončelei (1993), Styginių kvartetas Nr. 1 (1994).
Hanna KULENTY (g. 1961 Bialystoke, Lenkijoje) muzikos mokslus pradėjo Grazynos Bacewicz pradinėje mokykloje, Varšuvoje, kur mokėsi groti pianinu. 1980-6 F. Chopino muzikos akademijoje, Varšuvoje, pas Wlodzimierzą Kotonskį mokėsi kompozicijos. Podiplomines studijas tęsė pas Louisą Andriesseną Karališkojoje muzikos akademijoje, Hagoje. Dalyvavo ISCM Lenkijos sekcijos rengiamuose Tarptautiniuose Jaunų kompozitorių kursuose ir Tarptautiniuose vasaros naujosios muzikos kursuose Darmštate. 1985 metai itin svarbūs jos kūrybinėje biografijoje: "Ad unum" simfoniniam orkestrui laimėjo antrąją premiją Europos jaunų kompozitorių konkurse, kurį Amsterdame surengė Europos kultūros fondas kontinento vienybei pažymėti. Ji sulaukė daugybės apdovanojimų ir užsakymų, iš kurių paminėtini DAAD stipendija rezidavimui Berlyne, įvairūs užsakymai ir stipendijos iš Lenkijos ir Olandijos vyriausybių. Kulenty dėstė kompozicijos kursuose ir seminaruose keliose Europos valstybėse; jos muzika buvo atliekama Lenkijos, Danijos, Anglijos, Vokietijos ir Olandijos šiuolaikinės muzikos festivaliuose. Dabar jos muzika jau įrašyta trijose kompaktinėse plokštelėse, transliuojama ir įrašinėjama daugelyje Europos šalių. 1996 m. gruodį Hamburgo opera Miuncheno bienalėje pirmąkart atliko jos vienaveiksmę operą "Juodasparnių sapnų motina", kurioje autorė mėgina savaip pažvelgti į "daugybinės asmenybės sindromą", užčiuopdama kentėjimo, vaikų prievartavimo ir lyčių santykių problemas. Kulenty komponavimo stilius metams bėgant kito. Ankstyvojo laikotarpio muzika, kurios daugiasluoksnėje faktūroje susiliedavo daugybė skirtinguose emocinės trajektorijos taškuose prasidedančių ir skirtingais greičiais pulsuojančių "arkų", dažnai reikalavo didelių instrumentinių sudėčių (dvi simfonijos, koncertas fortepijonui, koncertas smuikui). Todėl mėgstamiausia kompozitorės instrumentų sudėtis - simfoninis orkestras, turintis turtingiausią garsų paletę, nors šiuo metu ji vis daugiau rašo kamerinėms sudėtims. Jos kūrybos komentatoriai Kulenty orkestravimo stilių dažnai lygino su Pendereckiu ir Xenakiu, pabrėždami jiems visiems bendrą dramatiškumą, išraiškos intensyvumą ir nenutrūkstamus sluoksniuotus ritmus. Nepaprasti techniniai sunkumai kūrinyje solo marimbai "Vienas po kito" (1988) kiekvienąsyk atlikėjams leidžia pademonstruoti intrumentinę virtuazeriją. Kiti du kūriniai solo instrumentams - "Natiurmortas su violončele" violončelei (1993) ir jo pirmtakas "Natiurmortas su smuiku" smuikui (1985) - tai lyg rapsodiškas žaidimas su laiku, gan šykščiai pasinaudojant garsų aukščio amplitude, nors kompozicijoje violončelei daugiau pasikartojančių, reguliaresnių ritminių formulių. Posūkis į minimalizmą paskutiniuose kūriniuose gali būti siejamas su studijomis pas Andriesseną, nes dauguma jo studentų rašo "į minimalizmą orientuotą" muziką. Pati Kulenty šią savo kūrybos fazę vadina "europinio transo muzika", o kompozicijas struktūruoja pagal vienos tvirtos arkos modelį. Geriausiai šiai muzikai atstovauja "Ketvirtasis ratas" smuikui ir fortepijonui (1994) ir "Šeštasis ratas" trimitui ir fortepijonui (1995). Įdomu, kad "Ketvirtojo rato" premjera įvyko 1994 metų Naujosios muzikos festivalyje "Musikhost" Odensėje, Danijoje, kurio tema buvo "Trys lenkų moterys: Bacewicz, Moszumanska-Nazar ir Kulenty". Ieškodama neblėstančio skambesio grožio ir emocinio intensyvumo, Kulenty pasikliauja tik savo intuicija ir pasąmone. Koks bebūtų viso to paaiškinimas, rezultatas tikrai nusipelno mūsų dėmesio.
Maria Anna Harley
Svarbiausi kūriniai: monodrama "Pasakėčia apie grūdą" (1985), vienaveiksmė opera "Juodasparnių sapnų motina" (1995); kūriniai orkestrui ir dideliems ansambliams: "Ad unum" simfoniniam orkestrui (1985), Pasakalija orkestrui (1992), "Going up 2" kameriniam ansambliui (1995), Koncertas fortepijonui Nr. 1 (1990), Koncertas fortepijonui Nr. 2 (1992), "Sinequan Forte A" (1994), "Sinequan Forte B" orkestrui ir violončelei (1994), Simfonija Nr. 1 (1986), Simfonija Nr. 2 (1987), Koncertas smuikui Nr. 1 (1992, 1993), Koncertas smuikui Nr. 2 (1996); kamerinė muzika: "Arcus" trims mušamiesiems (1988), "Lopšinė" smuikui, violončelei ir fortepijonui (1993), "Ketvirtasis ratas" smuikui (altui arba violončelei) ir fortepijonui (1994), "Šeštasis ratas" trimitui ir fortepijonui (1995), "Blattinus" saksofonų kvartetui (1996), "Certus" kameriniam orkestrui (1997), "Going up 1" smuikui ir kontrabosui (1995), "Lysanxia" gamelanui ir magnetofono juostai (1993-4), "Ride" šešiems mušamiesiems (1987), Styginių kvartetas Nr. 1 (1987), Styginių kvartetas Nr. 2 (1990), "Waiting for" fortepjonui ir balsui (tekstui) (1997) - tais pat metais buvo atliktas Vilniuje, tarptautinės muzikos forume "Musica ficta"; solo instrumentams "E for E" klavesinui (1990-1), "One by One" marimbai (1988), "Natiurmortas su smuiku" (1985), "Natiurmortas su violončele" (1993), "Trys minutės kontrabosui" (1983); elektroakustinė muzika: "Prašymas saulės" magnetofono juostai (1984), "Suvenyras iš sanatorijos" TX816 kompiuteriui, McIntosh, Yamaha KX88 ie Synclavier (1988).
BREATHE styginių orkestrui (1987) - 1987 metais Lenkijos kompozitorių sąjungos Varšuvos sekcijos kompozitorių konkuse pirmąją premiją laimėjęs kūrinys.
Bronius KUTAVIČIUS (g. 1932, Molainių kaime, Lietuva) 1959-64 metais studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Antano Račiūno kompozicijos klasėje. Šiuo metu Bronius Kutavičius yra Lietuvos muzikos akademijos Kompozicijos katedros profesorius. 1987 metais jis buvo apdovanotas Lietuvos valstybine premija, 1995 - metais Lietuvos Nacionaline premija. Broniaus Kutavičiaus muzika nuolat atliekama įvairiuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje: Varšuvos rudenyje (1978, 1983, 1987, 1990, 1991, 1994, 1997), Huddersfieldo šiuolaikinės muzikos festivalyje (1990 Didžioji Britanija), Strasbūro šiuolaikinės muzikos festivalyje Musica (1992), Mare Balticum (1992 Suomija), De Suite Muziekweek (1995 Nyderlandai), Wratislavia Cantans (1995), Vale of Glamorgan festivalyje (1996 Didžioji Britanija), Baltic Arts'96 (Didžioji Britanija), Probaltica'96 (Lenkija). Broniaus Kutavičiaus pavardė siejama su dideliu, kone sukrečiančiu poveikiu, kurį Lietuvos kultūrinei visuomenei kadaise darė jo "Panteistinė oratorija" (1970), "Paskutinės pagonių apeigos" (1978) ar "Iš jotvingių akmens" (1983). Šie stambios formos oratoriniai opusai ryškiausiai reprezentuoja Broniaus Kutavičiaus kūrybos idėjines nuostatas bei stiliaus bruožus. Archainėm, pirmapradėm pajautom grindžiama, "kultūrinės archeologijos" misiją vykdanti Broniaus Kutavičiaus muzika sykiu yra ir labai racionali, matematiškai tiksli; darnios, kartais net komplikuotai suręstos jo garsų sistemos visuomet alsuoja gyvybe, jausmo jėga. Svarbiausi kūriniai: opera vaikams "Kaulo senis and geležinio kalno" (1976), opera-poema "Strazdas žalias paukštis" (1981); Styginių kvartetas Nr.1 (1971), Styginių kvartetas Nr. 2 "Anno cum tettigonia" (1980), "Dzūkiškos variacijos" styginiams ir magnetofono juostai (1974), "Praeities laikrodžiai" styginių kvartetui ir gitarai (1977), "Prutena / Užpustytas kaimas" smuikui, vargonams ir varpams (1977), "Praeities laikrodžiai" II (1988), Keturių kompozicijų ciklas "Jeruzalės vartai" (1991, 1992, 1994, 1995), "Ten toli, iki vidurnakčio" 5 saksofonams ir styginiams (1995); solo instrumentams: Sonata fortepijonui (1975), Sonata vargonams "Ad patres" (1983); vokaliniai kūriniai: ciklas "Avinuko pėdos" (1968), "Ant kranto" (1972), "Mažasis spektaklis" aktorei, 2 smuikams ir 2 fortepijonams (1975); oratorijos: "Panteistinė oratorija" (1970), "Paskutinės pagonių apeigos" (1978), , "Iš jotvingių akmens" (1983), "Pasaulio medis" (1986); kiti kameriniai kūriniai: kantata "Du paukščiai girių ūksmėj" (1978), "Die stille Stadt" (Tylus miestas, 1987), "Magiškas sanskrito ratas" 10-12 dainuojančių ir grojančių lietuvių liaudies instr. Muzikantų (1990), "Trys A. Mickevičiaus sonetai" sopranui ir styginiams (1992), "Ištariu žodį - lūpos ledėja" (1996), "Kampf der Bäume (Medžių kova) sopranui, fleitai, obojui, violoncelei, klavesinui ir vargonams (1996), "Erotikos" išilginei fleitai, valtornei ir magnetofono juostai (1997).
DZŪKIŠKOS VARIACIJOS styginiams ir magnetofono juostai (1974) - kūrinys, skirtas 100-sioms M.K.Čiurlionio gimimo metinėms. Jų tema pasirinkta liaudies daina "Beauštanti aušrelė". Kūrinio pradžioje šios dainos melodija skamba iš įrašo, atliekama liaudies dainininkės, o finalinėje variacijoje grįžta Čiurlionio harmonizuotu pavidalu - keturių balsų choru, taip pat įrašytu magnetofono juostoje. Kiekviena variacija duoda ritminį, tembrinį ir dinaminį impulsą sekančiai.
Viršun
Gegužės 8, šeštadienis
17 val. Druskininkų kultūros centras
Studentų muzikologų mokslinis seminaras
"Žvilgsnis atgal: XX a. lietuvių muzika"
17.00 Seminaro atidarymas
17.10 Posėdžio vedėja Neringa Svetikaitė
17.10-17.30. Eglė Gudžinskaitė. Tonalumas arba tonaciškumas M. Urbaičio muzikoje.
17.30-17.50. Rūta Keturakytė. Serializmas XX a. antrosios pusės lietuvių kompozitorių kūryboje.
17.50-18.10. Audronė Jurkėnaitė. Serijiškumas M. K. Čiurlionio muzikoje.
18.10-18.30. Aušra Strazdaitė. Technikų lyginimas: K. Pendereckis, B. Kutavičius ir japonų No teatras.
18.50 Posėdžio vedėja Veronika Janatjeva
18.50-19.10. Renata Lastauskaitė. Pedagoginės metodinės problemos dėstant XX a. lietuvių muziką mokykloje.
19.10-19.30. Neringa Svetikaitė. Kūrybos procesas lietuvių kompozitorių akimis.
19.30-19.50. Žana Lebedeva ir Natalija Bolšakova. Sentikiai Lietuvoje: sociologinis aspektas.
19.50-20.10. Laura Sarpalytė. Mykolas Bukša amžininikų prisiminimuose
20.10-20.30. Alvilė Rimaitė. Stasio Ylos gyvenimo kelias.
20.30-20.50. Aušrys Matonis. Žilevičiaus-Kreivėno muzikologijos archyvas Čikagoje JAV.
20.50-21.00. Baigiamoji diskusija
Viršun
Gegužės 8, šeštadienis
21 val. Kultūros centras
Free drusko session
L. liaudis, L. Rimša, L. Bolderdijk. Strazdas (antirepriza)
M. Bialobžeskis. Pro (Free)
Atlieka: Marius Narbutis
G. Svilainis. Iš tylos (žodžiai A. Marčėno)
Ugnelė (žodžiai P.Širvio)
Atlieka: G. Svilainis ir ansamblis "Cantabile"
L. liaudis, "Atalyja". Našlelė
Gaideliai
Dvarai
Sakalas
Atlieka: Rasa Glinskytė, Gedimina Šalkauskaitė, Indrė Umbrasaitė, Darutė Matulionytė, Eirimas Velička, Rytis Ambrazevičius, Gediminas Žilys
J. Lennon, P. McCartney, L. Paulauskis. Tomorrow Never Knows
M. K. Čiurlionis, J. Gruodis, L. Paulauskis. Ar būna pasaulyje taip? (žodžiai S. Gedos)
G. Gershwin, L. Rimša. The Man I Love
Atlieka: Brigita Bublytė (Deivydas Zvonkus)
L. liaudis, L. Rimša. Strazdas (žodžiai l. liaudies ir S. Gedos)
Atlieka: Aistė Smilgevičiūtė
Martas B.
Gimiau vėlyvą 1976 m. rudenį ir tebegyvenu iki šiol. Ir gerai. Vienu durnium daugiau pasauly. PRO (FREE): nežinau, ką šis kūrinys reiškia, todėl negaliu daug apie jį pasakyti. Galbūt pastaruoju metu esu labiau intuityvus žmogus nei profesionalas. Galbūt Pro (Free) - tai dabartinis mano šių dviejų polių santykio supratimas. Didelė padėka Alienui ir Mariui Narbučiui, be kurių Pro (Free) nebūtų gyvas.
M. B.
Giedrius SVILAINIS
Gimiau, kaip ir daugelis, šiame amžiuje. O tiksliau - 1972 metais. Būdamas trejų metų buvau traumuotas muzikos. Pradžioje gydžiausi Panevėžio vaikų muzikos mokykloje. Iš ten buvau perkeltas į Panevėžio konservatorijos skyrių. Įvairūs "daktarai" (patys traumuoti) gydė šią sunkią neišgydomą ligą. Nieko nepešę, išsiuntė mane į sostinę, į Vilniaus LMA "ligoninę". Čia toliau tęsiau gydymą chorinio dirigavimo skyriuje, kur po šešių metų man diagnozavo dirigento ligą. O jau šiais metais "daktarai" ruošiasi nustatyti kompozitoriaus ligą. Įtariu, kad gydytis jau nebeverta - ar šaip, ar taip liga neišgydoma.
IŠ TYLOS (1998). Nesudėtinga minimalistiniu principu ir kupletine forma parašyta daina. Eiles pasirinkau A. Marčėno. Nebanalūs eilėraščio žodžiai paprastai dainai suteikia intuityvumo. Šioje dainoje bandžiau panaudoti tirštoką daugiabalsumą (solistas ir 4-6 papildomi balsai). Gana paprastas ritmas šiai dainai suteikia šokinio "draivo".
UGNELĖ (1996). Tai daugiau pop-jazz stiliaus daina pagal Pauliaus Širvio eilėraštį. Ramus baladinis ritmas, prisodrintas tiršta harmonija ir daugiabalsumu, dainos pabaigoje pereina į gospelinį ritmą.
Solo dainuoja pats dainų autorius, kažkada dainavęs Panevėžio (Jazz Singers Band) ansamblyje (vadovas M. Jokūbėnas). Su šiuo ansambliu teko dalyvauti įvairiuose džiazo muzikos festivaliuose Panevėžyje, Jaroslavlyje, Estijoje. Dainavimo manieros mokiausių iš tokių dainininkų ir ansamblių kaip: Manhatan Transfer ir Take-6, The Singers Unlimited ir t. t.
Linas PAULAUSKIS
Kompozitorius mėgėjas Linas Paulauskis sugalvojo sumesti krūvon Čiurlionio ir Gruodžio muziką bei Gedos eiles 1996 m. vasarą, viešėdamas pas savo bičiulį Dusetų kleboną Salvijų ir vakaro tylų metą sėdėdamas ant Sartų ežero kranto. O "atnaujinti" Bitlų kompoziciją jis pasišovė jau š. m. pavasarį, išsigandęs niekada nežinomo rytojaus.
- Ar būna pasaulyje taip?
- Ne.
L. P.
Linas RIMŠA
THE MAN I LOVE
Džiazas - tai vis dėlto nuobodžiausia muzika, kiek teko pažinti, - ypač kai džiazuoja gudrios ambicijos ir tirlim-pirlim manipuliacijos. Džiazas vis dėlto gerai, kai be džiazo. Ką ir buvo labai stengtasi sau ir kitiems įrodyti.
STRAZDAS
Mane nuo vaikystės įtikinėjo, kad strazdas - tai paukštis giesmininkas. Aš pats jo taip niekada ir nemačiau. Ir giedant, tiesą pasakius, negirdėjau. Bet D. berods Kajokas pasakė, kad žmogus ne paukštis - saldžiausiai užgieda, kai tampa pagautas. Tai tokios ornitologijos visiems ir norėčiau palinkėti.
L. R.
"Cantabile"
Kartu su savo sukurtu ansambliu "Cantabile" dainuojame įvairią muziką. Nuo senojo Renesanso iki pačių naujausių šiuolaikinės muzikos opusų. Taip pat ir jazz, ir spirituals stiliaus kūrinius. Visi aštuoni ansamblio dainininkai yra profesionalūs, muzikantai, neabejingi įvairiai, ypač šiuolaikinei muzikai. Šioje programoje bandome profesionaliai pažvelgti paprastą pop dainą, praturtinant ją solidesniu tekstu bei duagiabalsumu.
G. S.
"Atalyja"
Dailės akademijos folkloro ansamblis ir keletas muzikų profesionalų 1998 m. pavasarį Kaune pimąkart pabandė groti folkroką. Tąsyk skambėjo keturios lietuvių liaudies dainos, o jų skambesį puošė kanklės, smuikas, bosinė gitara bei indiškos tablos. Sumanymo sėkmė įkvėpė ansamblio "Atalyja" atsiradimą. Repetuoti pradėjo 1998 m. spalio mėnesį, o gruodį jau įrašė keletą dainų (kai kurios iš jų skamba per radiją). Stilių būtų galima apibūdinti kaip intelektualųjį folkroką. Didžiuma ansamblio repertuaro - kalendorinės dainos ir sutartinės.
