Lietuvos kompozitorių sąjungos Jaunimo sekcija
Druskininkų savivaldybės Kultūros skyrius
XVII Jaunimo muzikos dienos
DRUSKOMANIJA
2001 m. gegužės 11-13 d.
PROGRAMA
Elektroninės muzikos vakaras
Šv.Kristoforo kamerinis orkestras
Vokalinio ansamblio "Cantabile" koncertas "PERPETUUM MOBILE"
Vakarinis koncertas "FREE"
"JAZZ AT NIGHT"
Kauno styginių kvartetas
Gegužės 11 d., penktadienis
19.00 Kavinė "Nostalgija"
Elektroninės muzikos vakaras
Ramūnas Motiekaitis MARŠAS 2 TRIMITAMS IR PIONIERIŠKAM BŪGNUI
Luca Pavan ZONE D'OMBRA
Luca Pavan IN AULANKO
Antanas Jasenka H3ORAJ
Marius Baranauskas ILIUZIJA
Linas Paulauskis MILŽINO ŽINGSNIAI
Ramūnas Motiekaitis MOBILE 9
Ramūnas Motiekaitis (g. 1976). MARŠAS 2 TRIMITAMS IR PIONIERIŠKAM BŪGNUI (1995)
Tai kūrinys, su kuriuo aš sėkmingai įstojau į Muzikos akademiją. Tuomet buvau atžagarus, maištaujantis tipas. Norėjau, kad jis būtų sugrotas, žygiuojant Gedimino prospektu. Deja, išliko tik kompiuterinė realizacija, už kurią aš labai dėkingas Giedriui Puskunigiui, maloningai leidusiam pasinaudoti jo sintezatoriumi. Jau tada jis įžvelgė talento gyslelę.
Ramūnas Motiekaitis
Luca Pavan (g. 1969). ZONE D'OMBRA (1995-1996)
Kūrinyje "Zone d'ombra" ("Šešėliai") naudojami įrašyti klavesino garsai kartu su sintetiniais garsais. Jo forma paremta kontrastu tarp skirtingų dalių ("šviesos" ir "šešėliai"), kurios varijuojamos ir kartojamos keletą kartų. Daugybė garsų tarsi ateina iš skirtingų pusių, įvairiai juda iš vienos pusės į kitą.
Kūrinys pirmą kartą atliktas 1995 m. Jis dedikuotas maestro Enzo Stanzani (1926-1994) atminimui.
Luca Pavan. IN AULANKO (1996)
Šiame kūrinyje naudojami vien sintetiniai garsai. Aulanko yra vietovė Suomijoje, kurios pagrindinė "atrakcija" - ežeras. Kūrinys kiek impresionistiškas, juo siekiama perteikti dieną, praleistą prie ežero - plaukimą valtimi, ežero tylą, jo švelnią "hipnozišką" šviesą, tipišką Šiaurės Europos šalims vasaros metu. Paprasta kūrinio forma skyla į dvi dalis: pirmojoje girdimi ilgi izoliuoti garsai, perteikiantys tylą ir ežero paviršiaus ramumą. Antroji dalis - tarsi panėrimas po vandeniu, įsivaizduojama kelionė ežero gelmėmis. Kūrinio pabaigoje skamba kai kurie pirmosios dalies elementai - tarsi vėl iškiltume į ežero paviršių.
Luca Pavan
Antanas Jasenka (g. 1965). H3ORAJ (2000)
Kompozicija dedikuota A. Jasenkos draugui Andrew McKenzie ir jo sukurtai grupei "The Hafler Trio", kuri, tiesą sakant, ir yra jis pats. 1999 m. susitikęs su A. McKenzie, kompozitorius gavo galimybę pasinaudoti jo sukurtomis kompiuterinėmis programomis, vienaip ar kitaip transformuojančiomis garsą. Ne kartą Lietuvoje svečiavęsis ir koncertavęs A. McKenzie - gerai žinoma ir įtakinga figūra Vakarų eksperimentinės muzikos scenoje.
Kompozicija "h3ORaj", sukurta E. ir A. Artemjevų leidyklos "Electroshock Records" (Rusija) užsakymu, sulaukė pasisekimo Rusijoje, Europoje, Amerikoje. Čia plačiai naudojami A. McKenzie sukurti tembrai, ką atspindi ir pavadinimas - savotiška santrumpų formulė: "hafler trio" (h3) + "arba" (OR) + "antanas jasenka" (aj).
Vita Česnulevičiūtė
Marius Baranauskas (g. 1978). ILIUZIJA (2000)
Pats pavadinimas turėtų būti siejamas ne tiek su šiuo konkrečiu opusu, kiek apskritai su Mariaus požiūriu į kompiuterinę, elektroninę muziką. Žodis "iliuzija" kompozitoriui siejasi su žodžiu "sapnas", kuris gali nusakyti visą kompiuterinės muzikos prasmių ir asociacijų lauką. Kompozitorių domina sapnavimo procesas, kurį šiame kūrinyje ir bandoma perkelti į kompiuterinę muziką. "Tarp sapno ir kompiuterinės muzikos yra daug bendra", - teigia M. Baranauskas. Sapnuojant realaus pasaulio vaizdiniai sudėliojami nerealia, nelogiška tvarka, nepaaiškinama "sveiku protu". Šioje kompozicijoje tuo vaizdiniu, tuo realybės elementu tampa balsas, tiksliau - jo tembras, kuris pritaikomas tikrovėje jam nebūdingomis aplinkybėmis. Tembrinės balso transformacijos, galinčios atsirasti tik pasitelkus kompiuterines priemones, - tai ir yra ta kita logika, "sapnas", "iliuzija". Forma, struktūra nebuvo šio kūrinio inspiracijos šaltinis. Ir tai, kad esminis čia tampa tembras, kompozitoriaus nuomone, neturėtų nieko stebinti, nes šis fenomenas apskritai būdingas kompiuterinei muzikai.
Eglė Gudžinskaitė
Linas Paulauskis (g. 1969). MILŽINO ŽINGSNIAI (2001)
Pagrįstas įžymiąja Johno Coltrane'o tema "Giant Steps" (kaip galima suprasti iš pavadinimo), šis kūrinėlis tėra dar vienas hiperkanonas kompiuteriniam fortepijonui (šio žanro pradininkas ir neabejotinas lyderis pas mus yra Druskininkų jaunimo kamerinės muzikos dienų garbės pilietis Rytis Mažulis). Slapta tikėjausi, kad tai skambės nors šiek tiek "kitaip": svajojau išbandyti šią kompoziciją su kompiuterizuotu akustiniu fortepijonu - Vilniuje berods buvo toksai stebuklas Yamaha Diskclavier. Deja, jo turėtojai neseniai jį pardavė. Tada, kad jau taip išėjo, šen ir ten prikaišiojau visokių ketvirtatonių. Trukmė - šešios su puse minutės. (Man atrodo svarbu tai minėti, kad klausytojams būtų lengviau laukti pabaigos - seniai fantazuoju apie kokį nors skaitiklį, kuris, atliekant kūrinį, rodytų, kiek laiko jau praėjo ir kiek dar liko iškentėti :)
Linas Paulauskis
Ramūnas Motiekaitis. MOBILE 9 (1997)
Labai rimtas kūrinys, vienas mano mėgstamiausių. Savybės: sinusoidiniai tonai ir vos girdima miego būsenos muzika. Kūrinio forma - beveik valandą trunkanti banga, ilgas įkvėpimas ir iškvėpimas. Pirmą kartą jis buvo viešai pademonstruotas 1997 metais senojoje Vilniaus observatorijoje. Veiksmas vyko tamsiame koridoriuje, publikos beveik nebuvo, nes kaip tik tą dieną buvo nulijęs labai stiprus pavasarinis lietus, plaukė visos gatvės. Pusvalandį ėjau į priekį balta linija ir tiek pat - atgal. Įkvėpimas ir iškvėpimas.
Antrą kartą, vos pakeistas - sulėtintas, kad būtų dar gilesnis miegas, - jis nuskambėjo 1997-ųjų festivalyje "Musica ficta", Bernardinų bažnyčioje. Dailininkas Eimantas Ludavičius šiam projektui sukūrė grandiozinę instaliaciją iš įvairiausių kelio ženklų ir jų parafrazių. Mes labai tikėjomės sukurti kažką nepaprasta - įsivaizdavome bažnyčią prieblandoje, akustinę aplinką, kurioje tiek muzikos garsai, tiek aplinkos šurmuliai ir ženklų girgždėjimas sukurtų ypatingą organišką atmosferą. Tačiau kuo labiau stengėmės ir gludinome, ką buvome sumanę, tuo viskas pradėjo darytis absurdiškiau. Atrodo, tik pačioje pabaigoje supratome, kad kažkur nėra jungties, kažkur nesusikalbame... Kaip tik tą dieną, gruodžio pirmąją, pirmą kartą rimtai pašalo - dėl šios priežasties klausytojai pradėjo skirstytis. Labai ačiū ištvermingiesiems, sulaukusiems pačios pabaigos. Šarūnas Nakas, įvertindamas festivalio projektus, rašydamas vieną pažymį už "fiktyvumą", o kitą - už realizaciją, pirmąjį parametrą įvertino dešimčia balų, antrąjį - vienetu.
Ši muzika iš tikrųjų "panaši į tapetus", kaip pasakytų O. Balakauskas. Ji gali skambėti ir kartu būti tolimame plane. Kaip išsidėsto šie planai, priklauso nuo įvairiausių nenumatomų aplinkybių. Įdomu, kaip bus Druskininkuose.
Autoriaus minčių klausėsi ir jas užrašė Lina Navickaitė
Viršun
Gegužės 12 d., šeštadienis
12.00 Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia
Šv.Kristoforo kamerinis orkestras
Donatas Katkus - meno vadovas ir dirigentas
Andris Dzenītis STANZA II. SUPER FLUMINA BABYLONIS
Mārtiņš Viļums THE SENSE OF THE PAST
Aušra Strazdaitė PER IPSUM
Feliksas Bajoras SAULĖS TAKAS
Andris Dzenītis (g. 1978). STANZA II. SUPER FLUMINA BABYLONIS trim balsams, kameriniam orkestrui ir fonogramai (2000-2001)
Tai antroji ciklo "Stanzos" dalis ("stanza" italų k. - "kambarys, patalpa"). "Stanza I .31.12.99" - styginių kvartetui ir fortepijonui; šiuo metu rašoma "Stanza III" simfoniniam orkestrui.
Kūrinio tekstas paimtas iš G. Palestrinos to paties pavadinimo moteto. "Super flumina Babylonis illic sedimus et flevimus dum recordaremur tui Sion..." - "Prie Babilono upės mes sėdėjome ir verkėme, prisimindami tave, o Sione..."
Kūrinys pagrįstas trimis muzikinės medžiagos sluoksniais, nepriklausomais vienas nuo kito. Vokalo partijos primena griežtą viduramžių menzūrinę techniką. Styginiai ritminio kanono principu kartoja vieną temą, kuri plėtojama vis intensyviau, o pasiekus kulminaciją, virsta paskirais triukšmais. Fonogramos pagrindas - elektroninis simetrinis akordas, sudarytas iš obertonų (aliuzija į spektrinį skambesį).
Kūrinio koncepcija simbolinė - garsų gimimas iš visiškos tylos, vos juntamas judėjimas, pereinantis tris pakopas: kiekvienoje iš jų plėtojimas įgauna naują, intensyvesnį būvį. Paskutinėje pakopoje pasiekiama kulminacija, kurią žymi fonogramos įstojimas, tarsi visa apimančios Amžinosios šviesos simbolis. Toliau seka laipsniškas išnykimas, grįžtant į meditatyvią tylą.
Kristina Brežinskaitė
Dalyvauja:
Monika Buožytė - balsas
Agnė Stanikūnaitė - balsas
Ina Vingelytė - balsas
Mārtiņš Viļums (g. 1974). THE SENSE OF THE PAST (2000)
"...tai skambesys savyje, garsai, atsiskleidžiantys tembriniais niuansais, organizmas su vidine erdve, kurios elementai - besikeičiantys dulkių raštai", - sakė kompozitorius.
Kūrinio pavadinimą autorius traktuoja metaforiškai - praeitis tarsi sapnas, dylantis užmarštyje. Už to, ką matome, slypi neparašytas tekstas.
Savo dabartinį stilių, ir konkrečiai šį kūrinį, kompozitorius apibūdina kaip mikrosonorinę kompoziciją, kurios pagrindas - tembrinė, mikroartikuliacinė polifonija. Formoje siekė biomorfiškumo - kvėpuojantis skambesys, abstrakti simbolika, kurią kiekvienas, aišku, suvoks kitaip.
Virginija Ziminskaitė
Aušra Strazdaitė (g. 1976). PER IPSUM (2001)
Tai pirmasis kompozitorės kūrinys styginių orkestrui. Kūrinio pavadinimas "Per Ipsum" reiškia "Per Jį". Tai ištrauka iš mišių teksto: "Per Jį, su Juo ir Jame, Tau, visagali Dieve Tėve, su Šv. Dvasia, visa garbe ir šlove per amžius".
Kokia inspiracija? Kaip Aušra pasakoja: "Vieną sekmadienį, kai dar blaškiausi, nerasdama idėjos, per mišias Evangelijos skaitinyje buvo kalbama apie antrąjį Mesijo atėjimą. Tie žodžiai iškart man užsifiksavo, tačiau per pamokslą trenkė it žaibas: tiesiog išvydau tą vaizdą - į skausmo ir nevilties aptrauktą žemę ateinantį Kristų, ir nuo kiekvieno jo žingsnio į žemę ėjo šviesa... Noriu pabrėžti, kad tai ne paskutiniojo teismo siaubas, bet viltingas šviesos ir gėrio laukimas.
Taigi tuomet jau nebuvo sunku suformuoti idėją, kūrinio planą, pribraižyti daug schemų ir faktūrų. Vis dėlto uždavinys perkelti idėją ant popieriaus nebuvo toks paprastas, ir tada pasidarbavo mano vaizduotė - nuolatinis mąstymas ir pastangos išsiskleidė mano sapnuose: susapnavau tamsius debesis, per juos sklindančią ir visą erdvę užpildančią šviesą, ir kartu girdėjau muziką. Nuo to sapno jau tiksliai žinojau, ką rašyti".
Kūrinys sukomponuotas sonorine technika, įtraukiama mikrochromatikos elementų, polifoniškai derinami faktūriniai sluoksniai. "Per Ipsum" - hiperpolifoninė struktūra, nes atskirų polifoninių linijų kompozicijoje, galima sakyti, tiek, kiek instrumentų.
Rima Povilionienė
Feliksas Bajoras (g. 1934). SAULĖS TAKAS (2000)
Šiame Felikso Bajoro kūrinyje pastebima styginių kvarteto "Suokos" braižo tąsa. Girdime tokią pat erdvią polifoniją: plačių intervalų balsų linijos (atrodo, lyg konkrečiomis aplinkybėmis jos būtų maksimaliai laisvos), dideli atstumai tarp balsų; sukuriamas beveik realus tolimų ir aukštų erdvių (padangių) vaizdas, kuris siejasi su programine kūrinio idėja.
Išorinę opuso ramybę sukuria vidutinis tempas, tyli dinamika (vyrauja p, mf). Ekspresija čia paslėpta viduje. Ją atskleidžia pirmiausia labilus ritmas, kūrinio intervalinė sandara. Ir horizontalėje, ir vertikalėje dominuoja "įtemptieji" tritoniai, septimos ir nepilni septakordai, tačiau šioje situacijoje svarbu ne tik "kas", bet ir - "kaip", kadangi sąskambių "aštrumai" sušvelninti: štrichais (ištisais epizodais griežiama flažoletais, nemaža pizzicato), taip pat, kaip minėta, dinamika.
Pažvelgus atidžiau, pavyktų aptikti pėdsakų, kad prieš rašydamas kūrinį kompozitorius studijavo M. K. Čiurlionio kūrybą. "Take" atsirado Feliksui Bajorui nebūdingų ostinato fragmentėlių, chromatinių slinkčių; gal Čiurlionio įtaka galima paaiškinti ir gausiai naudojamus tritonius, kurių anksčiau kompozitorius taip nemėgo (po truputį, tiesa, ėmė juos naudoti dar prieš "Taką").
"Saulė užlenda už debesies ir vėl išlenda", "saulės mirgėjimas", - taip Feliksas Bajoras patikslina kūrinio pavadinimo reikšmę.
Rita Nomicaitė
16.00 Druskininkų miesto centrinės gydyklos
Vokalinio ansamblio "Cantabile" koncertas "PERPETUUM MOBILE"
Gesualdo di Venosa SE PER LIEVE FERITA (Madrigale 1613)
Antonio Anichini MADRIGALE
Gesualdo di Venosa SE TACCIO, IL DUOLS'AVANZA (Madrigale 1613)
Gesualdo di Venosa SENTO CHE NEL PARTIRE (Madrigale 1613)
Lars Edlund ZWEI PHONETISHE ETÜDEN (1. MEDITATION 2. SCHERZO)
Deivydas Zvonkus OH! WEEP FOR THOSE
Giedrius Svilainis OLIVEIRA
Arne Mellnäs BOSSA BUFFA
Atlikėjai:
Lola Konašionok - sopranas
Nijolė Svilinskienė - sopranas
Daiva Sasnauskienė - altas
Eglė Grigaliūnaitė - altas
Ignas Garla - tenoras
Dainius Svilinskas - tenoras
Donatas Zakaras - bosas
Giedrius Svilainis - bosas, meno vadovas
Yra tekantis vanduo. Yra tirpstantis sniegas.
Yra kintantys metų laikai. Yra griūnantys miestai.
Yra aplink savo ašį besisukanti mūsų žemė.
Nuolatinė kaita, judėjimas yra gyvenimo, egzistavimo variklis.
Tai PERPETUUM MOBILE.
Giedrius Svilainis
Giedrius Svilainis (g. 1972). OLIVEIRA (1997)
Kūrinio atsiradimą inspiravo trumpas eilėraštukas "apie nieką" iš J. Cortazaro romano "Žaidžiame klases". Jame žaidžiama vien beprasmėmis fonemomis, kurios kompozitorių ir paskatino naudotis koliažine technika. Viso kūrinio variklis - ironija ir parodija. Taigi "tas beprotiškas, beprotiškas pasaulis"...
Justė Janulytė
Deivydas Zvonkus (g. 1977). OH! WEEP FOR THOSE (2000)
Parašytas pagal to paties pavadinimo G. Byrono eilėraštį, šis kūrinys, nors ir gan lengvai klausomas, mano nuomone, yra rimtas. Kai rašiau jį, buvo gūdi žiema, už lango labai daug sniego, ir buvau gan ilgesingai nusiteikęs...
Ačiū, Deivis
21.00 Druskininkų vasaros amfiteatras
Vakarinis koncertas "FREE"
Fabrikas Nr.6 1000 LĖKTUVŲ
Loreta Narvilaitė ŠAUKSMAS - ŠVIESA
Deivydas Zvonkus KORIDORIUS
Linas Rimša JEI MANO BALSĄ ATSIIMS DANGUS
Linas Rimša NORIU PAPASAKOT TAU VIENAI
Giedrius Svilainis GREITKELIS
Martas B. CIRCUS II
EXEM
Fabrikas Nr.6. 1000 LĖKTUVŲ (2001)
Trupė "Fabrikas Nr.6" įkurta 1999 m. liepą šokėjo ir choreografo A. Pulkauninko. Ją sudaro aštuoni šokėjai. Spektaklyje "1000 lėktuvų" šoka keturi iš jų - D. Žilinskaitė, L. Pavalkytė, A. Liubeckaitė, A. Pulkauninkas - ir kviestinė šokėja iš V. Jankausko trupės G. Kirkilytė. Muzika atliekama gyvai, todėl prisijungia dar du muzikantai - grupė "Zima".
Trupės kūryboje keliamos individo savitumo, savęs išraiškos, vienišumo, konflikto su visuomene problemos. Neherojinės, net antiherojinės stilistikos priemonėmis plėtojama savita koncepcija - tarpusavyje susijusių meditatyvių paveikslų grandinė.
Spektaklis "1000 lėktuvų" - tai naujos formos paieška, neapsiribojanti vien abstrakčiu šokiu; siekiama tokios išraiškos, kuri konkrečią istoriją paverstų kiekvienam prieinamu reginiu. Spektaklyje kalbama apie vienišumą minioje, gėdą dėl savo netobulumo, apie vidinius žmogaus kompleksus. Veikėjai jau daug metų yra kartu, bet jie taip ir nesugebėjo pastebėti vieni kitų, skęsdami savojo egoizmo vandenyne. Nė patys sau nesugebantys to pripažinti, jie yra vieniši, ir viena, ko jie siekia - tai aplinkinių dėmesio, truputėlio švelnumo grubiame, netašytame gyvenimo narve. Lėktuvas išskrenda, bet nė vienas iš mūsų nėra jo keleivis.
Andrius Pulkauninkas
Loreta Narvilaitė (g. 1965). ŠAUKSMAS - ŠVIESA (3 versija, 2001)
Pavadinimas atskleidžia kūrinio emociją ir formą: Šauksmas, išreikštas aukštyn kylančiomis melodinėmis intonacijomis bei akcentuota ritmika, pasiekęs kraštutinį įtampos tašką 100-ajame kūrinio takte virsta Šviesa. Ji išsilieja žemyn krintančiomis mažorinių akordų kaskadomis, diezinių ir bemolinių tonacijų atspalvių žaismu.
Skambės trečioji šio kūrinio versija su techno, drum'n'bass, funky stilių ritmika. Pavadinime užkoduota emocija ir forma šioje versijoje visiškai atsiduoda organizuotam ritminiam pradui ir gaivališkai sintetinių tembrų jėgai.
Jurgita Skiotytė
Deivydas Zvonkus. KORIDORIUS (1997)
Tai agresyvios elektroninės muzikos pavyzdys, suregztas iš kompiuterinių garso efektų bei... Koridorius - tarsi kelias tarp šiurpą keliančių kliūčių, pro kurias braunamasi be kompromisų, išdaužant jas ir sutrypiant. Pasak autoriaus, "tai kelias, kurį reikia praeiti, kad gautum rezultatą - tylą, pasibaigus kūriniui".
Aleksandra Pister
Linas Rimša (g. 1969). JEI MANO BALSĄ ATSIIMS DANGUS (1994)
Ši kompozicija sukurta iš perdėtos meilės filosofijai (su nukrypimais į mistiką), naudojant populiarias išraiškos priemones (afrikietiški būgnai, elektroniniai tembrai, popsinė melodija, pasikartojanti 8 kartus). Genialaus teksto autorius - Romas Lileikis.
Linas Rimša. NORIU PAPASAKOT TAU VIENAI (1994)
Ši kompozicija sukurta iš meilės Tėvynei, turint apie ją nekintamą asmeninę nuomonę. Čia panaudota dainos "Noriu papasakot tau vienai" melodija. Kadangi autorius tuo metu prastai išmanė populiariąją lietuvių klasiką, dainą pasiūlė Linas Paulauskis, tuo gerokai patrumpindamas kompozitoriaus paieškas.
Abi kompozicijos sukurtos dalyvaujant projekte su saksofonistu Danieliumi Praspaliauskiu.
Viktorija Gurska
Atlieka:
Viktorija Kuodytė - balsas
Danielius Praspaliauskis - saksofonas
Giedrius Svilainis. GREITKELIS (2 versija, 2001)
Tai minimalistinio stiliaus kūrinys, "padažytas" šokiniu ritmu. Fonogramos medžiaga ir laisvas chromatinės armonikėlės improvizavimas imituoja automobilių judėjimą greitkeliu.
Justė Janulytė
Atlieka:
Giedrius Svilainis - lūpinė armonikėlė
Martas B. (g. 1976). CIRCUS II (2001)
Taip taip... Ir vėl tas pats... Šį kartą griežčiau, nors kartu ir švelniau(?)... Kiek keistokas man pačiam dream house ir techno lydinys. Naudojama pirmojo Circus harmonija ir net tonas g tas pats.
Tada ji atsisuko į mane, nusišypsojo ir pasakė:
- Mielasis, gyvenimas - tai cirkas.
Martas B.
Atlieka:
Kęstutis Vaiginis - saksofonas
Justė Sakalytė - saksofonas
EXEM
Grupės nariai:
Mindaugas Kazakevičius (Kryžius)
Vilius Ančeris
Lietuvos šokių muzikos pionieriai - grupė "Exem" - įsikūrė 1991 m. Klaipėdoje. Anuometiniai jos nariai - Mindaugas Kazakevičius (Kryžius), Marius Šlyžius ir Matas Petrikas, nusprendę kurti modernią elektroninę muziką (reikia pasakyti, kad tuo metu pas mus dar nedaug kas domėjosi tokiomis elektroninės šokių muzikos naujovėmis kaip house ir techno), įrašė keletą eksperimentinių kompozicijų, tarp kurių buvo ir grupę išpopuliarinęs kūrinys "Tautos jėga vienybėje". Per tą laiką gimė jų įvaizdis - "Exem" atrodė kaip ateiviai vampyrai, lakstantys po sceną su gitaromis (nors muzikoje nebuvo girdėti nė mažiausios užuominos į šį roko įrankį).
Per pusantrų metų "Exem" įrašo daugiau nei 50 kompozicijų, groja daugybėje koncertų. Vienas iš svarbiausių pasirodymų - Rygos "Radio Dejas" šventėje, kai pagal "Exem" muziką šoko 15 000 žmonių minia. Buvo nufilmuoti du videoklipai ("Sad Story" ir "Tautos jėga vienybėje"), ilgai rodyti per televiziją.
1993-1994 metais grupė neteko galimybės įrašinėti savo kūrinius studijose. Tačiau 1995 m. gegužę jau pasirodo debiutinis jų albumas "No Time", kurį galima vadinti šiuolaikinės Lietuvos šokių muzikos vadovėliu. Į grupę, vietoj ją palikusio Mariaus, priimama vokalistė Karolina. Dabar "Exem" vargu ar pavadinsi niūriais ir grėsmingais. Scenoje jie kuria linksmų ir kiek kvaištelėjusių žmonių įvaizdį. Grupę lydi koncertinė sėkmė: jie groja su tuometinėmis Europos žvaigždėmis - "Capella", "Plavka", pasirodo didžiausiose šalies koncertų aikštelėse.
1996 m. pradžioje jie įrašo sėkmingai perkamą hip-hopo projektą "UZI", o birželio mėnesį pasirodo eksperimentinis darbas "Atlanta" - gana netikėtas lietuvių folkloro ir elektroninių ritmų derinys. Grupė stipriai dirba su vizualine albumo dalimi, kartu su dizaineriu Nidu Arkušausku per albumo pristatymą pateikia originalų performensą-instaliaciją. Albumo sėkmei įtakos turėjo ir R. Ruokio videoklipas dainai "Kuršiai", nufilmuotas Neringos žvejo sodyboje.
1997 m. rugpjūčio mėnesį pasirodo "Exem" albumas "Stereo". Daugelį šokiruoja kontroversiškas albumo viršelis, o visur išklijuoti reklaminiai plakatai hipnotizuoja praeivių žvilgsnius. Rugsėjo pradžioje "Exem" groja prieš didžiausią auditoriją savo istorijoje: "X-Files" prezentacija Vilniuje surenka 25 000 žmonių, o Kaune - daugiau nei 40 000. Grupė taip pat rengia solinius koncertus, pristato savo albumą net Taline.
1998 m. "Exem" pasirašo kontraktą su Berlyno muzikos leidykla "Schatauer", Matas ir Kryžius rimtai ruošiasi invazijai į Vakarų muzikos pasaulį, naujas albumas įrašinėjamas ir Lietuvoje, ir Vokietijoje. Pati grupė tikisi albumą būsiant labai vientisu - bus atsisakyta "Stereo" eklektikos.
1999 m. vasario mėnesį pasirodo antrasis Mato solinis albumas (pirmąjį, "Zitron", jis išleido 1997 m., prisidengęs pseudonimu "Matisse") - tai muzika Igno Jonyno režisuotai Bernardo Marie Colteso pjesei "Naktis prieš pat miškus". Daina "Aš noriu rėkt" iš šio albumo tampa ypač populiari tarp Vilniaus studentijos.
2000 m. pradžioje, Matui išvažiavus į Vokietiją, į grupę atėjo naujas narys Vilius Ančeris. Tų pačių metų birželio mėnesį pasirodo naujas grupės albumas "Studio".
00.30 Kavinė "Nostalgija"
"JAZZ AT NIGHT"
Džiazo duetas:
Paulius Zdanavičius - klavišiniai
Andrius Mikša - akordeonas
Viršun
Gegužės 13 d., sekmadienis
11.00 Kelionė šilumlaiviu į Liškiavą
13.00 Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia
Kauno styginių kvartetas
Daiva Mockuvienė - 1 smuikas
Dalia Terminaitė - 2 smuikas
Adrija Vitkutė - altas
Saulius Bartulis - violončelė
Vidmantas Bartulis TYLIAI NAUJALIS KALBINA VIŠTELĮ
Deivydas Zvonkus ROŽINIS KVARTETAS
Marius Baranauskas STEFANO KVINTETAS
Loreta Narvilaitė SIENA
Vytautas Laurušas KVARTETAS NR.2 "VARIACIJOS"
Vidmantas Bartulis (g. 1954). TYLIAI NAUJALIS KALBINA VIŠTELĮ (1999)
Kūrinys parašytas Naujalio kvarteto prašymu, kompozitoriaus 130-ųjų gimimo metinių proga. Kūrinio idėjos šaltiniu tapo jau kartą V. Bartulio kūryboje panaudota J. Naujalio chorinė daina "Op op Nemunėli" A. Vištelio tekstu. "Galbūt ji, - samprotauja kompozitorius, - gimė J. Naujaliui ir A. Višteliui besėdint ant Nemuno kranto ir sau ramiai besišnekučiuojant". "Tyliai Naujalis kalbina Vištelį" - tai minėto J. Naujalio kūrinio "atsiradimo galimybių imitacija", kai tarsi iš mozaikos gabalėlių palengva išauga originali J. Naujalio dainos melodija.
Kūrinį sudaro 3 dalys, skirtingos savo faktūra bei dinamika. Kiek gyvesnė, tarsi muzikinės medžiagos plėtotės funkcijas atliekanti yra vidurinioji dalis (piu mosso). Kūrinio faktūra audžiama savitai transformuojant J. Naujalio dainos muzikinę medžiagą. "Muzika mano, bet natos ne mano" (V. Bartulis). Netgi harmonija ta pati kaip ir dainoje, tačiau čia ji vokalizuojama visiškai kitaip - tarsi "išstumdyta" plevena pauzių erdvėje. Nėra vertikalės - vien horizontalė. Ir tik kūrinio pabaigoje išnyra pirminis dainos "Op op Nemunėli" pavidalas - tarsi dviejų kompozitorių, V. Bartulio ir J. Naujalio, draugiškas rankos paspaudimas.
Paulina Kiškytė
Deivydas Zvonkus. ROŽINIS KVARTETAS (2001)
Šioje nedidelėje pjesėje muzikos garsų štrichais tapoma rožinė spalva (išraiškos priemonių paslaptį klausytojams atskleis muzikos tekmė). Kompozicijoje autorius siekia perteikti rožių aromato sukeliamus pojūčius bei svaiginantį jų kvapo poveikį; narkotinių rožių galių aptemdytoje sąmonėje chaotiškai iškyla liūdni romantiškų akimirkų vaizdai, praskrieja svajonės, iliuzijos...
Aleksandra Pister
Marius Baranauskas. STEFANO KVINTETAS (2000)
Šio kūrinio pavadinimas - tai astronominis terminas, reiškiantis penkių galaktikų sistemą. Kaip prisipažino kompozitorius, jį patraukė pati galimybė susieti šią idėją su muzika. Čia susipina daug aspektų: visų pirma pavadinimas sąlygoja sudėtį, antra - kūrinio struktūrą. Analizuojant smulkiau tokių sąsajų būtų galima atrasti ir daugiau. "Stefano kvintetas" sudarytas iš 5 segmentų - "galaktikų", besigrupuojančių aplink centrinę dalį, savotišką "galaktikų centrą". Atlikėjai gali pradėti nuo bet kurio iš grafiškai išdėstytų partitūroje segmentų ir laisvai pasirinkti tolesnę jų seką. Vienintelis apribojimas jiems - strėlės partitūroje, nurodančios, kad kiekvienas segmentas su tolesniu turi būti "sukabintas" per minėtąjį centrinį epizodą, tarsi atliekantį jungties funkciją. Šitaip susiformuoja savita centrinio epizodo "gravitacijos traukos" reguliuojama formos aleatorika.
Kiekvienas iš segmentų turi savo muzikinę charakteristiką, būdingą intervalinę intonaciją ir pan. A padaloje naudojami glissando su akcentuota pradžia; B padaloje visa garsinė medžiaga pateikiama labai aukštame registre, flažoletais; C padaloje charakteringiausi yra tai lėtėjantys, tai greitėjantys treliai; D padalos savitumas - pizzicato technika bei platėjantys vibrato, pamažu išaugantys į nedidelius glissando ruožus; E epizode pasigirsta akordai arpeggio, dvigubi garsai. Šitaip operuojant styginių technikos galimybėmis, kiekvienoje padaloje išgaunama skirtinga spalva, vis kitas skambesio charakteris. Harmoninis padalų ir centro santykis išreikštas atitinkamai sekundine - unisonine garsinės medžiagos organizavimo priešprieša.
"Šio kūrinio judėjimo, sukimosi procesas galėtų būti begalinis", - teigia "Stefano kvinteto" autorius. Galėtų būti, bet nėra, nes kompozitorius "uždaro" ciklą specialia koda, sumanyta tarsi kūrinio apibendrinimas, visų epizodų suma. Jos atspirtimi tampa jungiamosios sekcijos medžiaga, į kurią įpinamos lakoniškos kiekvienos padalos charakteristikos.
Eglė Gudžinskaitė
Dalyvauja:
Oliveris Ramonas - kontrabosas
Loreta Narvilaitė. SIENA (2000)
Tai ekspresyvios būsenos muzika. Aukšta ir stipri, neaprėpiama ir nepajudinama. Tačiau tvirtame, jokių apribojimų nežinančiame pasiryžime slypi galinga jėga. Kūrinio garsuose juntama "metalinių" tvirtų kvartinių konstrukcijų spalva ir skonis. Ekspresyvi, drastiška ir beveik fizinio poveikio muzika tik pabaigoje pasiekia tam tikrą praskaidrėjimą. "Ir pradeda atsiverti metalinis dangaus skliautas, ir pražysta ramunės tarp plytų".
Jurgita Skiotytė
Vytautas Laurušas (g. 1930). KVARTETAS Nr.2 "VARIACIJOS" (2001)
Tai vienos dalies kūrinys, atspindintis pastarųjų metų kompozitoriaus stilistikos bruožus, tęsiantis "Maldų simfonijos" liniją. Kvartete plačiai naudojamas variacijų principas (iš čia ir pavadinimas), atonali polifonija, klasteriai. Kūrinys parašytas specialiai Druskininkų festivaliui ir skirtas Kauno styginių kvartetui.
Jolita Kiseliauskaitė
15.00 Grįžimas į Druskininkus
