VII NAUJOSIOS MUZIKOS FESTIVALIS JAUNA MUZIKA (1998)
PASAULIO BALSAS
LIETUVOS BALSAS - 1
LIETUVOS BALSAS - 2
LIETUVOS BALSAS - 3
LIETUVOS BALSAS - 4
PASAULIO BALSAS - Viršun
Balandžio 25 šeštadienis
18:00
Nacionalinė filharmonija
HILLIARDO ANSAMBLIS
David James - kontratenoras
John Potter - tenoras
Gordon Jones - baritonas
Iš banginių, angelų ir smaragdų...
Rytis Mažulis / Canon solus (1998)
Girolamo Arrigo / ..Chi d'amor s'arma (1974)
Michael Finnissy / Stabant autem (1993)
Arvo Pärt / ..And One of the Pharisees
James Dillon / Evening Rain (1982)
Elizabeth Liddle / Whale Rant (1993)
Fortunato Depero / Subway (1932)
Ivan Moody / Arkhangelos (1994)
Morton Feldman / Only. (1947)
Piers Hellawell / The Hilliard Songbook (1995)
Iasent
True Beauty
Emerodde
John Cage / Litany for the Whale (1981)
Barry Guy / Un coup de dés (1994)
Koncertą remia LIETUVOS AVIALINIJOS
HILLIARDO ANSAMBLIS - viena iš puikiausių vokalinių kamerinių grupių, nepralenkiama senosios ir naujosios muzikos atlikimo srityse. Individualus ansamblio stilius ir nepaprastas muzikalumas klausytojus įtraukia ne tik į viduramžių ir renesanso muzikos pasaulį, bet taip pat suteikia galimybę pasiklausyti ir specialiai ansambliui sukomponuotų mūsų dienų kompozitorių kūrinių.
Ansamblio tvarkaraštis labai tankus ir įvairus, ansamblis rengia daugiau nei 100 koncertų į metus, daugiausia Europoje, ypač Viduržemio jūros bei centrinės Europos regionuose, vis didėja reguliarių gastrolių Japonijoje, JAV ir Kanadoje.
Ansamblio, kaip autoritetingų senosios muzikos atlikėjų prestižas pakilo 1980 metais, kai EMI pasirodė visa serija itin sėkmingų šio ansamblio įrašų (daugelis iš jų dabar dar sykį yra leidžiami Virgin įrašų kompanijoje).
Nuo pat įsikūrimo tokį patį dėmesį ansamblis skyrė ir naujai muzikai. 1988 metais Arvo Pärto "Passio" įrašu ansamblis pradėjo bendradarbiauti su šiuo kompozitoriumi ir Miuncheno įrašų kompanija ECM. Bendradarbiavimas tęsiasi: paskutinis Arvo Pärto "Litanijos" įrašas buvo išleistas 1996 metų rugpjūčio mėnesį. Paskutiniaisiais metais ansamblis užsakė naujų kūrinių estų kompozitoriams - Veljo Tormi, Erkki-Sven Tüürui, praplėsdami ir taip nemažą savo repertuarą, kuriame - nauja, specialiai ansambliui sukomponuota Gavino Bryarso, Heinzo Holligerio, Johno Caskeno, Jameso MacMillano, Elenos Firsovos ir kitų kompozitorių muzika.
1994 metais ansamblio organizuoto konkurso metu atsirado daugiau nei šimtas naujų kūrinių, kurių daugelis surado kelią į Hilliardo ansamblio programas. Kasmetinėje vasaros stovykloje Kembridže ansamblis nuolat kviečiasi reziduojantį kompozitorių; paskutiniais metais kursuose rezidavo Ivanas Moody, Piersas Hellawellas bei Barry Guy su Gavinu Bryarsu. Daugelis iš šių kompozitorių yra pristatomi paskutiniame ECM kompanijos išleistame dvigubame Hilliardo ansamblio albume, A Hilliard Songbook. Šios kompaktinės plokštelės programos dalis skamba ir festivalyje "Jauna muzika".
Gordon Jones: Nuo pat susikūrimo Hilliardo ansamblis domėjosi ir senosios, ir šiuolaikinės muzikos atlikimu. Su ankstyvąja muzika nebuvo jokių sunkumų, jos yra labai daug. Įdėjus šiek tiek pastangų galima rasti rasti tiek muzikos, kad ansamblis būtų užimtas iki savo kūrybinio kelio pabaigos.Vėlesnė kūryba yra problema, nuo 17 amžiaus pradžios mūsų linijiniams balsams tinkamos muzikos yra santykinai maža, ypač turint du vienodus balsus - du tenorus.
Susidurdami su nauja muzika, mes turime galimybę šią problemą išspresti kūriniais, sukomponuotais specialiai mums. Didžiąją dalį čia pristatomų kūrinių (CD) inicijavome mes, jie yra tiesioginiai mūsų, festivalių ar kai kurių kitų meno institucijų užsakymai, taip pat susiję ir su Hilliardo kompozicijos premija, kuria nuo 1994 metų mes apdovanojame kompozitorius vasaros kursų metu. Premijų laimėtojais jau yra tapę Joanne Metcalfas, Paulas Robinsonas ir Barry Guy.
LIETUVOS BALSAS - 1 - Viršun
Balandžio 27 pirmadienis
19:00
Vilniaus rotušė
Vytautas Germanavičius Su tylos rože lūpų kampe (1997)
Donatas Prusevičius Sesė (1998)
Dalia Raudonikytė Man reikia ištylėti (1998)
Antanas Kučinskas Lied (1997)
Vidmantas Bartulis Enfance (1995)
EX TEMPORE
Gintarė Skerytė - sopranas 1, 2, 3, 4, 5
Arūnas Šlaustas - fortepijonas 1, 2, 5
Skirmantas Sasnauskas - trombonas 1, 2, 3
Danielius Praspaliauskis - saksofonas 1
Arnoldas Gurinavičius - kontrabosas 1, 2, 3, 5
Saulius Astrauskas - mušamieji 1, 2, 3, 5
Vytautas Germanavičius
SU TYLOS ROŽE LŪPŲ KAMPE balsui, saksofonui, trombonui, fortepijonui, mušamiesiems ir kontrabosui (1997). Kūrinyje panaudotas Oskaro Milašiaus eilėraščio "Chant de la lointaine" (Tolimosios giesmė) fragmentas. Tai akimirkos spindesys blėstantis tolumoje.
Vytautas Germanavičius
Donatas Prusevičius
SESĖ balsui, fortepijonui, trombonui, kontrabosui ir mušamiesiems (1998). Kūrinyje panaudota lietuvių liaudies daina, kurią mano tėvas užrašė 1947 metais netoli Merkinės, Mižonių kaime (tokias dainas jis vadino naujųjų laikų jaunimo dainomis). Dainos tekstas yra pateikiamas originalia ir retrogrado versija.
Donatas Prusevičius
Dalia Raudonikytė
MAN REIKIA IŠTYLĖTI sopranui, trombonui, kontrabosui ir mušamiesiems (1998). Kompozicijoje bandau perteikti Ramutės Skučaitės eilių nuotaiką. Muzikinė medžiaga grindžiama keliomis melodinėmis linijomis, kurios horizontaliai ir vertikaliai "klajoja" per visas instrumentų bei vokalo partijas. Kūrinio dermiją apibrėžia kelios mikrodermės, atsirandančios iš melodinių ir harmoninių struktūrų.
Dalia Raudonikytė
Antanas Kučinskas
LIED sopranui (1997). Vokiečių Lied tradicija siekia viduramžių ir renesanso epochas, artima kitų tautų smulkių formų vokaliniams žanrams (frotolai, vilanelai, chanson). Neretai Lied gali būti pamėgtų ir paplitusių buityje melodijų, dažniausiai folklorinės prigimties, perdirbimas. Taigi Lied yra žanras, kuriame glaudžiai vienas kitą praturtindami persipina profesionalusis ir buitinis muzikavimas.
Tekstas Birutės Marcinkevičiūtės
Antanas Kučinskas
Vidmantas Bartulis
ENFANCE sopranui, dviem aktoriams, fortepijonui, kontrabosui ir vibrafonui (1995) buvo inspiruotas Peterio Handkes pjesės "Savęs apkaltinimas", kurią skaitė du aktoriai. Lygiagrečiai buvo dainuojami Arthuro Rimbaud'o tekstai, jo penkių dalių ciklas "Enfance" (Vaikystė).
Koncerte pateikiama vienasluoksnė kūrinio versija be aktorių, kuri suteiks galmybę įdėmiau pažvelgti į muzikinį šio kūrinio audinį.
Šis kūrinys tai lyg brandos, patirties (dažnai beprasmės) susidūrimas su vaikystės vizijomis, sapnais ir prisiminimais.
Vidmantas Bartulis
LIETUVOS BALSAS - 2 - Viršun
Balandžio 28 antradienis
19:00
Vilniaus rotušė
Osvaldas Balakauskas / Daugybė pravirų šulinių (1979)
dagių ruduo
juk nežinai...
dykumoj tu paklydai
Vytautas Pilibavicius / Gyvenimas šviesoje (1998)
Mindaugas Urbaitis / Schlußstück (1998)
Vytautas Laurusas / Concerto grosso (1997)
Bronius Kutavicius / Avinuko pėdos (1968)
Lietuva
Avinuko pėdos
Gotika
Aria broliai
Pajūrio giesmė
Julius Juzeliunas / Melika (1973)
Judita Leitaitė - sopranas 1, 2, 3, 4, 5, 6
Balys Vaitkus - vargonai 2, 4
Arūnas Dikčius - fortepijonas 1, 2, 5, 6
Vytautas Pilibavičius - trombonas 1, 2, 3, 4, 5, 6
Edmundas Kulikauskas - violončelė 2, 6
Danielius Rubinas - kontrabosas 3
Povilas Giunteris - mušamieji 3
Styginių kvartetas CHORDOS 3
Osvaldas Balakauskas
DAUGYBĖ PRAVIRŲ ŠULINIŲ (1979) sopranui, violončelei, fortepijonui ir arfai, šioje versijoje - sopranui, trombonui ir fortepijonui. Tekstas Leonardo Gutausko. Muzikos koloritą lėmė aštuoniagarsė dermė (oktatonika) ir iš jos kylantys švelnūs disonansai.
Osvaldas Balakauskas
Vytautas Pilibavičius
GYVENIMAS ŠVIESOJE balsui, trombonui, violončelei, fortepijonui ir vargonams(1998). Kūrinys parašytas pagal pirmąjį Šv.Jono laišką:
Mindaugas Urbaitis
SCHLUßSTÜCK (1998) kaip ir kai kurie kiti mano vokaliniai kūriniai, parašytas panaudojus du, šį kartą labai trumpus, Rainerio Maria Rilkes eilėraščius: "Schlu(st(ck" (1900/01) iš rinkinio "Das Buch der Bilder" (1902) ir "O Herr" (1903) iš rinkinio "Das Stunden-Buch. Drittes Buch" (1905). Abiejų eilėraščių tekstai vienas su kitu tarsi perpinti, tikint, kad muzika, kurioje panaudotas tekstas, atlieka svarbesnį, vienijantį vaidmenį.
Kūrinio eskizai buvo parašyti plataus diapazono moters balsui, kurį palydi trombonas ir kontrabosas. Melodinę liniją palaikančią harmoninę seką veda styginių kvartetas ir vibrafonas. Rašant kūrinį instrumentų sudėtis pasipildė didesniu mušamųjų kiekiu, jų reikšmė išaugo.
Mindaugas Urbaitis
Vytautas Laurušas
CONCERTO GROSSO (1997) balsui, trombonui ir vargonams. Kiekvienam ansamblio dalyviui šiame kūrinyje kompozitorius skiria kadencinio pobūdžio epizodus: trombono partija apima beveik visą diapazoną, demonstruoja obertonų efektus, techniškai komplikuotus pasažus, išryškinamos ir vargonų techninės galimybės. Į jaudinančią visumą instrumentinius balsus jungia vokalo partija, kurią kompozitorius naudoja daugiau kaip spalvą, nei įprastą teksto padiktuotos minties reiškėją.
Vytautas Laurušas
Bronius Kutavičius
AVINUKO PĖDOS (1968, žodž. Onės Baliukonytės, Vytauto Rudoko, Sigito Gedos). Kūrinys reprezentuoja ankstyvąjį Kutavičiaus stilių, kuriame ryškūs modernistiniai 7 dešimtmečio lietuvių muzikos siekiai. Kūrinyje jungiami skirtingų poetų tekstai, kurie sąlygoja ciklo margumą (vėlesniuose vokaliniuose opusuose kompozitorius to vengia). Tačiau betarpiškos, net ekspresyvios melodijos jautriai eksponuoja poetinį tekstą, instrumentinėje partijose nevengiama ir tiesaus iliustratyvumo.
Pasak kompozitoriaus, tema, kuria jis sujungė skirtingus poetus, susijusi su gamta, jausmais Lietuvai. Ciklas sukomponuotas sopranui ir fortepijonui, koncerte skambės versija sopranui, trombonui, violončelei ir fortepijonui.
Julius Juzeliūnas
MELIKA - 1973 metais sukomponuota sonata balsui ir vargonams, grindžiama anuo metu naudojama muzikos kalba, išryškinančia trichordinius kompleksus. Vokalo partijos poetinis tekstas - sutartinėms būdingi garsažodžiai, neturintys konkrečios žodinės prasmės, tačiau išryškinantys dvasines būsenas.
I dalis - Linagauda - Susikaupimas. Epiškai plėtojama trijų dalių forma.
II dalis - Judabra - Nerimas. Dramaturgiškai reikšmingiausia ciklo dalis.
III dalis - Sadula - Ilgesys. Grįžta rami pirmosios dalies nuotaika.
1993 metų Melikos versija perkomponuota balsui su trombonu, violončele, fortepijonu (klavesinu).
Julius Juzeliūnas
LIETUVOS BALSAS - 3 - Viršun
Gegužės 1 penktadienis
19:00
Rusų dramos teatras
Nomeda Valančiūtė / Ligoninės parko fragmentas (1998)
Algirdas Martinaitis / Styginių kvartetas 'Mirtis ir mergelė' (1997)
Vidmantas Bartulis / Ant kalno (1996)
Naktis
Prie upelio
Ant kalno
Viktoras Miniotas / Messa da camera (1998)
Styginių kvartetas CHORDOS
Ieva Sipaitytė - smuikas 1, 2, 3
Eglė Jurašūnaitė - smuikas 1, 2, 3
Robertas Bliškevičius - altas 1, 2, 3
Darius Stabinskas - violončelė 1, 2, 3
Lina Navakaitė - balsas 2
Audrius Rubežius - tenoras 3
Antanas Taločka - klarnetas 3
Sergejus Okruško - fortepijonas 3
Vladimir Miller - bosas 4
Eduardas Gabnys - akordeonas 4
Tomas Bakučionis - klavesinas 4
Vaida Kirvelytė - fortepijonas 4
Danielius Rubinas - kontrabosas 4
Nomeda Valančiūtė
LIGONINĖS PARKO FRAGMENTAS styginių kvartetui (žodž. Henriko Radausko, 1998). Tekstui panaudotas posmas iš Henriko Radausko eilėraščio "Ligoninės parke".
Nomeda Valančiūtė
Algirdas Martinaitis
STYGINIŲ KVARTETAS "MIRTIS IR MERGELĖ" (1997-98) sukurtas (panašiai kaip Nebaigtoji simfonija) naudojantis F.Š. patogumais: lova, nešvaria patalyne, mergele... Lova ir muzika yra gretimai. Tai vadinu ars moriendi.
Kvartetas turi tris pabaigas: viena be pabaigos, kitoje girdisi F.Š., V.B., F.L. melodizmai, trečioje - balsas.
Išsirinkus laimingą pabaigą kūrinio trukmė - ca. 21 min.
Algirdas Martinaitis
Vidmantas Bartulis
ANT KALNO. Tai grynai "šūbertiškas" kūrinys. Prie mylimo kompozitoriaus bandyta prisiliesti naudojant jo kūrinių citatas, tačiau "neišeinant" už kompozitoriaus "ženklų" rato ir "nemeluojant" sau. Tai lyg paskyrimas Franzui Schubertui, atsargus, be pretenzijos, su švelnia saviironijos šypsena.
Pirmosios kūrinio dalys tiesiogiai siejasi su Schuberto dainomis, paskutinė - "Ant kalno" - tik pavadinimu (yra toks kompozitoriaus kūrinys). Tačiau būtent joje siekta atskleisti netiesioginį kalbos, vaizdų, nuojautų ir regėjimų bendrumą.
Vidmantas Bartulis
Viktoras Miniotas
MESSA DA CAMERA. Kūrinys buvo pradėtas 1993 metais, Krasnojarske. Pradžioje buvo sumanytos penkių dalių Mišios labai žemam bosui ir bajanui, tačiau 1996 metais Vilniuje baigęs dvi - Kyrie ir Gloria - dalis, įsitikinau, kad dueto bosas-bajanas galimybės yra visiškai išsemtos. Kilo problemų ir dėl bajano partijos sudėtingumo.
Tada sumaniau praplėsti atlikėjų sudėtį ir 1998 metų kovo mėnesį baigiau visą ciklą bosui, akordeonui, fortepijonui, klavesinui ir kontrabosui.
I ir II dalis yra sukomponuota pagal kanoninius mišių tekstus.
Į III kūrinio dalį įeina Credo, Sanctus ir Agnus Dei, tačiau pirmieji du fragmentai nėra dėstomi paeiliui, Sanctus įeina į Credo sudėtį. Šioje dalyje, kaip ir Kyrie, naudojama dažna mano kūriniuose 144 garsų serija, tuo pačiu metu plėtojant dvigubą fugą, čakoną ir pasakaliją. Kūrinys baigiamas boso ir kontraboso duetu Agnus Dei.
Vokalinę mišių partiją esu numatęs savo bičiulio, Sank-Peterburgo Giedotojų kapelos solisto Vladimiro Millerio balso galimybėms. Rusijoje tokio tipo balsai yra vadinami "oktaviniais", juos turintys dainininkai dažnai per oktavą dubliuoja įprastą choro boso partiją. Toks balsas savaime yra didelė retenybė, tuo tarpu Vladimiras Milleris turi dar ir puikią vokalo bei intonavimo techniką, kuri leidžia be vargo nugalėti sudėtingiausias šiuolaikinių kompozitorių partitūras.
Viktoras Miniotas
Vladimiras Milleris g. 1964 metais Tiumenėje, 1993 metais baigė Sankt Peterburgo konservatorijos muzikos istorijos ir teorijos specialybę. Daininkas vadovaujamas prof. Kurto Mollo bei prof. Leisenheimerio, tęsė intensyvias studijas Kelno aukštojoje muzikos mokykloje.
Nuo 1983 metų dainininkas gieda Sankt-Peterburgo giedotojų kapeloje, turi nemažą rusų religinės muzikos repertuarą, rusų kompozitorių Glinkos, Dargomyžskio, Balakirevo, Musorgskio, Rimskio-Korsakovo ir kt. kompozitorių arijas bei romansus. Be to jis yra šiuolaikinių kompozitorių - Georgijaus Sviridovo, Aleksandro Kneifelio, Viktoro Minioto - kūrinių pirmasis atlikėjas. Vladimiras Milleris dainuoja žemas partijas Händelio, Buxtehudes, Monteverdi'o, Stradella'os, Mozarto, Schuberto, Schützo ir kt. kompozitorių kantatose bei oratorijose.
Yra koncertavęs daugelyje Europos šalių. 1992 metų rugsėjį daininkas buvo pakviestas į Frankfurto Alte Oper drauge su Ensemble Köln atlikti Aleksandro Kneifelio kūrinį "Nika" žemam bosui ir 16 instrumentų atlikimui
Vladimiras Milleris kaip solistas dalyvavo ZDF studijos filme apie Sankt Peterburgo giedotojų kapelą, TELDEC firmoje su jo ypatingu balsu yra išleistas CD Rusija dainuoja.
LIETUVOS BALSAS - 4 - Viršun
Gegužės 2 šeštadienis
18:00
Rusų dramos teatras
Feliksas Bajoras / Auki auki, žalias beržas (1978)
Remigijus Merkelys / Erdvė-tyra (1998)
Gintaras Sodeika / Rekonstrukcija (1998)
Nijolė Kniukštaitė - sopranas 1
Asta Krikščiūnaitė - sopranas 2
Andrius Vasiliauskas - fortepijonas 3
Vilniaus mušamieji 2
Pavelas Giunteris
Arkadijus Gotesmanas
Raimondas Vilkočinskas
Albertas Ivanauskas
Ramūnas Kaučikas
Kamerinis choras Aidija 2
Šv.Kristoforo kamerinis orkestras 1
Feliksas Bajoras
AUKI AUKI, ŽALIAS BERŽAS - dainų ciklas balsui ir styginių orkestrui (1978). Šiame cikle pasinaudota senovinėmis istorinėmis karo dainomis, siekiančiomis mažiausia švedų karų laikus. Dainos iš įvairių etninių Lietuvos sričių, jas jungia tema ir apibendrintas siužetinis vyksmas: pirmojoje ir paskutinėje dainoje minima našlė motina, užauginusi vieną sūnų ir jo netenkanti; kai kur atsispindi jauno berno šaunumas, nerūpestingumas, kitur - motinų ir seserų nerimas, artimo netenkančiųjų skausmas; neaplenkta ir savotiškai kartaus humoro iš liaudies gyvenimo patirties - kiek kas verkia žuvusio ("sesuo verkė trejus metus, moma verkė visų vieku, moteriškė ligi abiedai"); ir tragiška nuojauta slenka per visą ciklą į baigiamąją dainą:
kai žels žolė tykioj klėty,
klėty ant padlagos,
tada jaunas aš sugrįšiu,
tada svečiu būsiu.
Kompozitoriaus muzikinės išraiškos priemonės taupios ir tikslingos, jų rezultatas - ryški ir sykiu saikinga išraiška, vaizdų įvairovė stiliaus vienybėje. Vokalinėje partijoje naudojamas ir kalbai artimas rečitatyvas, ir kantileniškai ramus, ir sujaudintas - pagreitintas dainavimas, ir autentiška, su daugeliu stilingų improvizacinių puošmenų, liaudiško dainavimo maniera. Orkestre - subtilus ir aštrėjąs draminis komentaras, nevengiama charakteringų ir žodžius iliustruojančių užuominų, visur vyraujant išraiškos psichologizmo, koncentracijos, dramaturginės raidos principui. Būtent dramaturgija, muzikinio vyksmo konstravimas apgalvotais kontrastais ir tolydine linija (su kulminacija VI dainoje ir stipriu, skaudžiu maršiniu finalu) daro septynių dainų ciklą vientisu, absoliučiai neskaidomu kūriniu, suteikia jam papildomos apibendrinančios reikšmės ir vertės.
Vytautas Landsbergis
Remigijus Merkelys
ERDVĖTYRA sopranui, kameriniam chorui, mušamiesiams, 2 fortepijonams ir fonogramai (1998).
Kalbotyra, menotyra - iš čia ir erdvėtyra.
Erdvių tyrinėjimas - užkoduota (paslėpta) kūrinio atrama.
Erdvės. Laisvos ir suspaustos. Išorėje ir viduje.
Ant žemės ir po žeme (gyvi ir palaidoti...).
Netgi balsėse ir priebalsiuose - skirtingos erdvės (įvairiai atidaryta ir uždaryta burna...) - jų pagrindu kuriamos garsinės ervės.
Tyrinėjant erdves, ieškoma erdvių tyrumo - tekstuose ir tarp jų - čia jas nuostabiai valdo Sigitas Geda.
Jo "Pauzės" tarp kitų "Žalio gintaro vėrinio" eilėraščių - ypatingos (turbūt dėl to, kad pauzė yra labiausiai neapčiuopiama, galbūt beveik tobula erdvė...)
Pauzė
- baisu - jeigu - nieko - pasauly
nebūtų - dabar - gi - alsuoja -
gėlė -
Pauzė
- pradžios - neregėjau - nei galo -
vien - Saulės - šviesos -
sukinys -
Paskutinioji pauzė
- dainavimo - jūra - balta -
kad - nesibaigtų - jau - niekad
- su - Niekuo -
Šį kūrinį galima būtų sieti su "erdvės misterija" (paslaptingos ir mistinės erdvės), tačiau vėlgi anot Sigito Gedos -
MISTERIJOS NEĮVYKSTA
viskas tėra tik muzikiniai prologai
visata - irgi mažytis prologas -
kur aš grojau - alksnine dūdele - ...
Remigijus Merkelys
Gintaras Sodeika
REKONSTRUKCIJA balsui ir fonogramai (1998). Lotyniškai 'reconstructio' - atkūrimas: 1. esminis ko nors pertvarkymas, įrengimas iš naujo; 2. architektūros (ansamblio, statinio), dailės (skulptūros, taikomosios dekoratyvinės) kūrinio ar jo dalies pertvarkymas; atliekama pagal išlikusius kūrinio fragmentus arba dokumentus; 3. miesto, gyvenvietės, pastato ar jo dalių pertvarkymas, keičiant funkciją; 4. senesnių arba išnykusių kalbos garsų, formų ar net visos sistemos atkūrimas.
