VII-ASIS TARPTAUTINIS NAUJOS MUZIKOS FESTIVALIS MARIŲ KLAVYRAI (1997)
SPALIO 22 D. TREČIADIENIS, 19 VAL.
KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS -
Vokalinis ansamblis "KAMERATA"
(Minskas, Baltarusija)
Igor Melnikov
Olga Vorobjova
Tatjana Drobyševa
Julija Korotkevič
Galina Gordynec
Aleksandr Dovnar
Aleksej Burdelev
Meno vadovas Igor Melnikov
Garso režisierius Igor Šlopak
Muzikologo Olego Sotnikovo įžanginis žodis
SPALIO 23 D. KETVIRTADIENIS, 19 VAL.
KU MENŲ FAKULTETO KONCERTŲ SALĖ - Viršun
PREMJERŲ VAKARAS
NAUJI KLAIPĖDOS KOMPOZITORIŲ KŪRINIAI
REMIGIJUS ŠILEIKA
Tokata-koliažas 5-iems akordeonams
Atl. Lietuvos muzikos akademijos akordeonų kvintetas: Gintaras Balčiūnas, Diana Medėkšaitė, Oksana Treščenko, Sandra Kleizaitė, Audrius Kundrotas.
LORETA NARVILAITĖ
"Pragydo vėjas" smuikui ir kameriniam orkestrui
Solistė Ilona Klusaitė
Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovė Liuda Kuraitienė)
Dirigentas Vladimiras Konstantinovas
ALVIDAS REMESA
Vokalinis ciklas "Prarastam laikui", ž. Sigito Poškaus (5 dalys)
Mėlyna daina
Centras
Vėjas
Nėra
Laiškas
Atl. Asta Zubaitė (mecosopranas)
Kocertmeisterė Aušra Juodėnaitė
# # #
REMIGIJUS ŠILEIKA
Prisikėlimas, ž. Aido Marčėno
Atl. Klaipėdos muzikos centro mišrus choras "Aukuras",
vargonų partija - E. Valterytė.
ZIGMAS VIRKŠAS
Oratorija-misterija "Jūros pagarbinimai", ž. Sigito Gedos
Atl.: Nida Grigalavičiūtė (sopranas), Danutė Paulavičiūtė (fortepijonas), Aušra Kuraitė (fleita), Juozas Staniulis (smuikas), Rasuolė Vizgaudienė (smuikas),
Liuda Kuraitienė (altas), Vidmantas Sadauskas (violončelė),
Klaipėdos varinių pučiamųjų kvintetas (vad. Vilmantas Bružas): Vilmantas Bružas (I trimitas), Alius Maknavičius (II trimitas), Algirdas Ulteravičius (valtorna), Stepas Sugintas (trombonas), Jurgis Dargis (tūba), mišrus choras "Aukuras".
Diriguoja Alfonsas Vildžiūnas
Koncertą veda muzikologė Daiva Kšanienė
REMIGIJUS ŠILEIKA (g. 1950)
Baigė Vilniaus valst. pedagoginio instituto muzikos fakultetą (1972) ir Lietuvos valstybinės konservatorijos prof. J. Juzeliūno kompozicijos klasę (1981). Dirba KU menų fakultete, yra Muzikos istorijos ir teorijos katedros docentas. Nuo 1995 m. vadovauja Lietuvos kompozitorių sąjungos Klaipėdos skyriui.
R. Šileika yra daugiau nei 100-to įvairių žanrų kūrinių autorius. Tai dvi simfonijos, miuziklas, kameriniai, choriniai kūriniai. Kompozitorius nėra vienos kurios nors stilistinės krypties atstovas: kūrinių išraiškos priemones apsprendžia idėja, žanro specifika, atlikėjų individualybės ir kiti komponentai. R. Šileikos kūriniai skambėjo Anglijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Estijoje.
ALVIDAS REMESA (g. 1951)
1983 m. baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos prof. V. Laurušo kompozicijos klasę. Dirba Klaipėdos universitete yra Menų fakulteto Muzikos istorijos ir teorijos katedros docentas, Muzikologijos instituto direktorius.
Remesa yra sukūręs virš 100 įvairių žanrų kūrinių, tarp jų: opera "Pakeisti širdį širdimi", baletas "Raudonodžių vadas", oratorija "Šv. Pranciškus Asyžietis" trys simfonijos. Jo kūriniai dažnai skamba Lietuvoje ir užsienyje (Rusija, Lenkija, Danija, Vokietija, Olandija), surengti keturi autoriniai koncertai.
LORETA NARVILAITĖ (g. 1965)
1989 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją, prof. J. Juzeliūno kompozicijos klasę. Šiuo metu dirba St. Šimkaus konservatorijoje, dėsto kompoziciją ir muzikos istoriją.
L. Narvilaitė yra aktyvi naujosios muzikos propaguotoja Klaipėdoje, viena iš tradiciniu tapusio naujosios muzikos festivalio "Kopa" organizatorių.
Jos kūryboje vyrauja instrumentinė muzika, kuriai būdinga griežta muzikos organizavimo tvarka, lakoniška išraiška, intelektuali poetika. L. Narvilaitės kūriniai buvo atlikti naujos muzikos festivaliuose Rygoje, Kijeve, Vilniuje, Klaipėdoje.
ZIGMAS VIRKŠAS (g. 1946)
1977 m. baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos prof. E. Balsio kompozicijos klasę. Klaipėdos universitete jis yra Menų fakulteto Muzikos istorijos ir teorijos katedros docentas, 1990 1994 m. vadovavo Lietuvos kompozitorių sąjungos skyriui.
Z. Virkšo kūryboje pirmenybė teikiama vokalinei-instrumentinei muzikai. Jo kūriniams būdingas poetiškumas, subtili charakteringų nuotaikų bei psichologinių būsenų išraiška.
Virkšo kūriniai atlikti Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Latvijoje. Lietuvos radijo fonduose įrašyta virš 60 kūrinių.
SPALIO 24 D. PENKTADIENIS, 19 VAL.
KU KONCERTŲ SALĖ - Viršun
LATVIJOS KOMPOZITORIŲ KŪRYBOS VAKARAS
PETERIS VASKS
Trys poemos pagal Česlovo Milošo eiles (1994, anglų k.)
Window
So little
Encounter
MAIJA EINFELDE
Maijos baladė / Namų baladė
Pagal Aspazijos eiles (1997)
Premjera
ARTURS MASKATS
Trys dainos
pagal Polio Verleno eiles (1997)
La lune blanche
Impression fausse
Ce sont choses crepuseulaires
Atl. Kamerinio choro SACRUM solistų grupė
Meno vadovas Andris Veismanis
Violončelė Ilze Grudule (3)
Obojus Normunds Šnē (3)
Dirigentas Andris Veismanis
# # #
MARTINŠ VILUMS
"Sansara"
styginių kvartetui ir didžiajam būgnui (1996)
JURIS KARLSONS
"Nakties išnykstantys regėjimai" (1996)
ROLANDS KRONLAKS
"Conversion"
obojui ir styginių kvartetui (1996)
Atl. Styginių kvartetas "Sansara":
L. Muceniece (I smuikas), R. Melderis (II smuikas), K. Vilnitis (altas), I. Grudule (violončelė)
Didysis būgnas Normunds Šnē (1)
Obojus Normunds Šnē (3)
PĒTERIS VASKS (g. 1946)
P. Vasks baigė Lietuvos Valstybinės konservatorijos doc. V. Sereikos kontraboso klasę (1970) ir Latvijos konservatorijos prof. V. Utkino kompozicijos klasę. Grojo kontrabosu keliuose simfoniniuose orkestruose, tarp jų ir Nacionalinės operos orkestre.
Vasks kuria vokalinę, instrumentinę kamerinę ir simfoninę simfoninę muziką. Jo kūryba gerai žinoma Latvijoje bei užsienio šalyse: išleista nemaža kompaktinių diskų, kūriniai atlikti daugelyje koncertų ir festivalių. Savo kūriniuose kompozitorius sprendžia globalines žmonijos problemas. Juose išryškėja nūdienos pasaulio kontrastai, gyvenimo ir žūties klausimai, laisvės, ekologijos problemos.
MAIJA EINFELDE (g. 1939)
Maija Einfelde 1996 m. baigė Latvijos Valstybinę konservatoriją, prof. J. Ivanovo kompozicijos klasę. Nuo 1968 m. dėstė muzikos istoriją ir kompoziciją muzikos mokyklose, nuo 1980 m. dirba Rygos J. Mediņšo muzikos kolegijoje ir E. Darziņšo muzikos mokykloje.
Einfelde - viena iš nedaugelio latvių moterų kompozitorių išskirtinė ir ryški asmenybė. Jos muzika pasižymi savotiška šiurkščia jėga, temperamentingomis nuotaikomis. Kamerinės muzikos žanre išreiškiami romantiniai psichologiniai motyvai.
ARTURS MASKATS (g. 1957)
A. Maskats 1982 m. baigė prof. V. Utkino kompozicijos klasę Latvijos muzikos akademijoje. Kuria simfoninę, chorinę, instrumentinę bei vokalinę muziką, muziką teatrui. Jo kūriniai atliekami Latvijoje ir užsienio šalyse. A. Maskats yra Jaunųjų kompozitorių festivalio Jerevane (1981), Latvijos Jaunimo premijos (1988), Latvijos Valstybinės (1989) ir Latvijos Teatro (1993) premijų laureatas.
Nuo 1982 m. A. Maskats dirba vyriausiuoju garso režisieriumi Janio Rainio Dailės teatre, yra sukūręs muziką daugeliui šio teatro spektaklių. Jo kūriniams būdingas muzikinės minties intensyvumas, išraiškinga muzikinė tematika, tembrinis spalvingumas.
1993 m. A. Maskats buvo Latvijos kompozitorių sąjungos pirmininkas, nuo 1996 m. yra Latvijos Nacionalinės operos meno direktorius.
MĀRTIŅŠ VIĻUMS (g. 1974)
1991 1996 m. mokėsi J. Medinšo muzikos kolegijoje Rygoje, o nuo 1996 m. studijuoja Lietuvos muzikos akademijoje akordeono ir kompozicijos (prof. O. Balakauskas) klasėse.
Vilums unikalaus talento asmenybė. Jo muzika atspindi romantišką gyvenimo suvokimą, emocijų intensyvumą ir atvirus psichologinius išgyvenimus. Svarbiausias jo kūrinys "Sansara" didžiajam būgnui ir styginiam kvartetui 1996 m. pelnė laurus Latvijos kompozitorių sąjungos kamerinės muzikos konkurse.
JURIS KARLSONS (g. 1948)
J. Karlsons 1972 m. baigė Latvijos muzikos akademiją, prof. J. Ivanovo kompozicijos klasę. 1968 1975 m. dirbo vyriausiuoju garso režisieriumi Latvijos valstybiniame radijo ir televizijos komitete, o 1975 1982 m. Janio Rainio Dailės teatre. Nuo 1977 m. dėsto Latvijos valstybinėje konservatorijoje, nuo 1988 m. kompozicijos ir muzikologijos klasės profesorius. 1992 m. J. Karlsons tapo J. Vitolo Latvijos muzikos akademijos rektoriumi.
Karlsons'o kūrybai būdingos rimtos filosofinės temos, joje atsispindi svarbūs ir amžini reiškiniai, kupinas prieštaravimų pasaulis. Kompozitorius naudoja novatorišką XX a. techniką, jo kūrybos metodas pasižymi analitiniu realistiškumu.
ROLANDS KRONLAKS (g. 1973)
1992 m. baigė Latvijos J. Vitolio muzikos akademiją, prof. G. Ramanio kompozicijos klasę. 1996 m. pradėjo studijas magistrantūroje pas prof. J. Karlsoną. 1996 1997 m. R. Kronlaks studijavo Enschede konservatorijoje (Nyderlandai) pas prof. D. Rovlandą, lankė S. Berinskio kursą Ivanove (Rusija).
Kronlaks vienas įdomiausių Latvijos jaunųjų kompozitorių. Jam būdingas analitinis žvilgsnis į tikrovę, intelektualus kūrybinis procesas. Kompozitorių domina filosofinės idėjos, kompozicinio modelio, formulės atskleidimas.
SPALIO 25 D. ŠEŠTADIENIS, 18 VAL.
KU KONCERTŲ SALĖ - Viršun
KOMPOZITORIAUS, PROF. VYTAUTO LAURUŠO AUTORINIS KONCERTAS
Iš ciklo "Spalvų polifonija" (1993)
Geltonasis preliudas ir Geltonoji fuga
Baltasis preliudas ir Baltoji fuga
Juodasis preliudas ir Juodoji fuga
Atl. Birutė Vainiūnaitė (fortepijonas)
Concerto grosso balsui, trombonui ir vargonams
(1997, premjera)
Atl. Judita Leitaitė (sopranas)
Vytautas Pilibavičius (trombonas)
Balys Vaitkus (vargonai)
Styginių kvartetas (1979)
Atl. Vilniaus kvartetas : Audronė Vainiūnaitė (I smuikas), Petras Kunca (II smuikas), Girdutis Jakaitis (altas), Augustinas Vasiliauskas (violončelė)
# # #
Sonata vargonams (1983)
Atl. Virginija Survilaitė
Koncertas balsui ir styginių kvartetui (1983)
Atl. Eva Ben-Zvi (sopranas, Izraelis)
Vilniaus kvartetas
Koncertą veda muzikologė Ona Narbutienė
VYTAUTAS LAURUŠAS (g.1930) baigė Šiaulių muzikos mokyklą, 1956 m. Lietuvos Valstybinę konservatoriją (dabar Muzikos akademija). Dirbo radijo muzikos redaktoriumi, Lietuvos kompozitorių sąjungos konsultantu. 1963 1975 m. buvo Lietuvos operos ir baleto teatro direktoriumi-meno vadovu. 1971 1989 m. Kompozitorių sąjungos pirmininkas, 1983 1994 m. Lietuvos Valstybinės konservatorijos, vėliau Muzikos akademijos rektorius. Nuo 1994 m. Lietuvos muzikos akademijos kompozicijos katedros profesorius. 1988 m. Maskvos muzikinių sceninių veikalų konkurse V. Laurušas už operą "Paklydę paukščiai" buvo apdovanotas antrąja premija, 1980 m. Lietuvos Valstybine premija.
V. Laurušo kūriniai dažnai atliekami užsienyje. Ypač aukšto kritikos įvertinimo jo kūryba susilaukė Bostono festivalyje "Muziką kuriame kartu" (1988 m., JAV).
Svarbesni kūriniai: Sonata violončelei ir fortepijonui (1955), Sonata-novelė fortepijonui (1958), romansų ciklas E. Mieželaičio žodžiais (1960), simfoninė poema "Audronaša" (1960), vokalinis ciklas "Bangos" (ž. E. Mieželaičio), Poema smuikui ir fortepijonui (1962), Sonata smuikui ir fortepijonui (1962), Baladė "Pirčiupių motina" (ž. J. Marcinkevičiaus) sopranui, mišriam chorui ir orkestrui (1965), opera "Paklydę paukščiai" (libretas E. Matuzevičiaus ir A. Kalinausko, 1967), poema vyrų chorui "Nakties balsai" (1969), Trys romansai A. Maldonio tekstais (1975), Sonata smuikui solo (1977), Styginių kvartetas (1979), Kamerinė kantata "Liepsnoja naktis" (ž. E. Mieželaičio) sopranui ir styginių kvartetui (1982), Koncertas balsui ir styginių kvartetui (1983), Sonata vargonams (1983), "Liaupsės saulei" mišriam chorui a cappella (1988), 6 preliudai ir fugos fortepijonui "Spalvų polifonija" (1993), Concerto di corde dviems altams (1995), Malda "Sveika Marija" balsui ir fortepijonui (1996), Siuita išilginių fleitų ansambliui "Lietuviškas kaleidoskopas" (1996), Concerto grosso balsui, trombonui ir vargonams (1997).
