Lietuvos kompozitorių sąjungos Klaipėdos skyrius
Klaipėdos filharmonija
Klaipėdos universitetas
MARIŲ KLAVYRAI-98
VIII NAUJOS MUZIKOS FESTIVALIS
Klaipėda
1998
Spalio 21 - 29
PROGRAMA
Varinių pučiamųjų ansamblis "Vilniaus brass"
Klaipėdos kompozitorių kūrybos vakaras
Muzikologinė konferencija "Muzikos meno idėjos ir keliai"
Styginių kvartetas "Chordos"
Kompozitoriaus Algirdo Martinaičio autorinis koncertas
Spalio 21 d.
Trečiadienis, 19 val.
KU Koncertų salė
Varinių pučiamųjų ansamblis
"VILNIAUS BRASS"
Diriguoja
PER KRISTIAN SVENSEN
(Norvegija)
GIOVANNI GABRIELI
Sonata "Piano-Forte"
TYLMAN SUSATO
Šešių šokių siuita
1. La Mourisque. 2. Bransle "Quatre Bransles"
3. Ronde. 4. Basse Dance
5. Ronde "Mon Amy". 6. Pavane
THOMAS MORLEY
Trys madrigalai
1. Dainuojame ir giedame
2. Balandis - tai mano mylimosios veidas
3. Mano brangioji mergaitė
GEORG FRIEDRICH HÄNDEL
Sabos karalienės atvykimas
EDVARD GRIEG
Laidotuvių maršas
EINO RAUTAVAARA
Mūsų dienų requiem
1. Hymnus. 2. Credo et Dubito.
3. Dies Irae. 4. Lacrymosa
***
PAUL DUKAS
Fanfare La Peri
JOHN IVESSON
Londorerry daina
TRYGVE MADSEN
Keturios šiaurės šalių liaudies melodijos /
1. Danų. 2. Švedų
3. Suomių. 4. Norvegų
CHRISASA HAZELL
Kita katė: Kraken /
JIM PARKER
Londonietis Niujorke
1. Harlemo aidai
2. Chrysler pastatas
3. Didžioji centrinė
Koncertą veda muzikologė
Zita Jakštienė
VILNIAUS BRASS įsikūrė 1998 m. Idėja suburti šį varinių pučiamųjų ansamblį kilo S. Šimkaus konservatorijos absolventui, buvusiam Jurgio Barakausko mokiniui Mariui Balčyčiui. "Vilniaus brass" pasirodymas "Marių klavyrų" festivalyje - vienas pirmųjų ansamblio debiutų. Jame groja keturi trimitininkai (Igoris Kramarevas, Domas Memėnas, Tomas Gricius, Arvydas Barzinskas), keturi valtornistai (Linas Dakinevičius, Marius Rancevas, Julius Račkauskas, Arvydas Valatkevičius), trys trombonistai (Marius Balčytis, Vygantas Šilinskas, Egidijus Miknius), vienas tūbistas (Sergejus Kirsenko), vienas eufonistas (Audrius Stasiulis), trys perkusininkai (Ramūnas Kaučikas, Albertas Ivanauskas, Raimundas Vilkočinskas). Beje, tarp šių muzikantų - net šeši buvę klaipėdiečiai. Į koncerto programą įtrauktus T. Susato, G. F. Händelio, J. Ivessono, Ch. Hazello ir J. Parkerio kūrinius pradėjo propaguoti žymus anglų varinių pučiamųjų ansamblis - "Philip Jones Brass Ensemble", gyvuojantis jau beveik 30 metų. Jis aplankė daugelį pasaulio šalių ir savo moderniu muzikavimo stiliumi paliko neišdildomą įspūdį. Jo dėka pagerėjo šio tipo ansamblių repertuaras. Daugelis anglų ansamblio narių yra ne tik geriausi Britanijos pūtikai, bet ir puikūs kompozitoriai bei aranžuotojai. Visos ansambliui skirtos kompozicijos yra išspausdintos, todėl lengvai prieinamos. Jomis pasinaudojo ir "Vilniaus brass".
PER KRISTIAN SVENSEN gimė Stavangeryje (Norvegija). Būdamas vienuolikos metų pradėjo groti vietiniuose pučiamųjų orkestruose. Trejus metus mokėsi muzikos Stavangerio konservatorijoje, trejus metus - Gotenburgo Muzikos akademijoje (Švedija) pas trombonistą Ingemarą Roosą, vienerius metus - NCOS orkestro mokykloje Londone pas Dennis (ieką, Dudley Brightą ir Ericą Creesą. Baigęs mokslus, grįžo į Norvegiją ir dirbo muzikantu bei mokytoju Stavangerio regione. 1990 m. laimėjo konkursą į pagrindinio trombonisto vietą Helsingborgo orkestre Švedijoje. Nuo 1995 m. groja Švedijos Malmo simfoniniame orkestre. Pastaruoju metu kasmet ėmė lankyti trumpalaikius kursus pas Michelį Bequetą Paryžiuje, Jay Friedmaną ir Michaelą Mulcahy Čikagoje, Joe Alessi Niujorke. P. K. Svensenas yra vienas žymiausių trombono pedagogų Malmo muzikos akademijoje, dažnai pasirodo kaip solistas profesionaliuose ansambliuose, reguliariai gastroliuoja su įvairiais kameriniais ansambliais. Jis vadovauja Skandinavijos Trombonistų trio, su šiuo ansambliu dažnai vyksta į koncertines keliones, atlikdamas kamerinę muziką. Dažnai pasirodo kaip solistas bei kviestinis dirigentas su saviveiklos ansambliais (pučiamųjų orkestrais), yra jų mokytojas, taip pat kviečiamas skaityti paskaitas įvairiose Skandinavijos muzikos akademijose.
EINOJUHANI RAUTAVAARA (g. 1928) - suomių kompozitorius. 1952 m. Sibelijaus akademijoje baigė kompozicijos, o po metų Helsinkio universitete - muzikologijos klases. Vėliau tobulinosi įvairiose užsienio šalyse. Nuo 1966 m. pradėjo dėstyti Sibelijaus akademijoje. 1971 m. tapo profesoriumi. Jo muzikos kalbai darė įtakos P. Hindemitho ir I. Stravinskio neoklasicistinės tendencijos, taip pat rusų kompozitorių - M. Musorgskio ir A. Borodino kūryba. "Mūsų dienų requiem" varinių ansambliui E. Rautavaara sukūrė 1954 m. Tais pačiais metais šis kūrinys tarptautiniame konkurse laimėjo pirmąją vietą ir išpopuliarėjo visame pasaulyje. Tai dramatiška keturių dalių kompozicija.
PAUL DUKAS (1865-1935) - prancūzų kompozitorius, muzios kritikas. 1888 m. baigė Paryžiaus konservatoriją, dėstė "Ecole Normale de Musique". Pasaulinę šlovę kompozitoriui atnešė jo simfoninis skerco "Burtininko mokinys". P. Dukas stilius formavosi R. (agnerio, C. Francko bei impresionistų poveikyje. Rašė įvairaus žanro kūrinius. Simfoninei muzikai būdinga spalvinga instrumentuotė. Vėlyvojo laikotarpio kūriniuose išryškėjo psichologizmas, ištobulinta harmonija, siekimas atgaivinti senąsias prancūzų muzikos tradicijas. "Fanfare La Peri" buvo parašytas 1927 m.
JOHN IVESSON - britų kompozitorius. 1982 m. aranžavo trombonui solo nuostabią airių liaudies melodiją, pavadinęs ją "Londonderry Air" ir pats atliko solisto partiją Philipo Joneso varinių pučiamųjų ansamblyje.
TRYGVE MADSEN - norvegų kompozitorius. "Keturias šiaurės šalių liaudies melodijas" parašė 1985 m. skandinavų varinių pučiamųjų ansamblių gastrolėms po JAV. Šios liaudies melodijos iš Danijos, Suomijos, Švedijos ir Norvegijos yra skirtingo charakterio ir puikiai skamba, atliekant variniais pučiamaisiais instrumentais.
CHRISASA HAZELL - anglų kompozitorius. Sukūrė keturias pjeses, apibūdinančias jo keturių katinų skirtingus charakterius. Kūrinys "Kita katė: Kraken" - tai paskutinioji pjesė apie vienintelę katytę Kraken, kuri yra maža bei liesa, tačiau vikri, nors perpus mažesnė už kitus tris katinus.
JIM PARKER - britų kompozitorius. Siuita "Londonietis Niujorke" jis mėgino perteikti savo įspūdžius iš skirtingų Niujorko rajonų, pirmą kartą aplankęs šį miestą. Koncerte skambės pirmoji šios siuitos dalis, susidedanti iš trijų pjesių. "Harlemo aiduose" vaizduojamas juodaodžių rajonas su senomis Thomo (allerio (Fats) bei Duke Ellingtono džiazo tradicijomis. Antroji pjesė skirta vienam didžiausių ir elegantiškiausių pasaulio dangoraižių - Chrysler pastatui. Trečioji pavadinta stoties "Grand Central" vardu ir imituoja garo lokomotyvą. - Viršun
Spalio 22 d.
Ketvirtadienis, 19 val.
KU Koncertų salė
KLAIPĖDOS KOMPOZITORIŲ KŪRYBOS VAKARAS
ALVIDAS REMESA
"Sakramentalijos" fortepijonui (1998)
Atlieka Jurijus Nekrasovas
ANTANAS BUDRIŪNAS
"Discordia-quies-discordia" styginių kvintetui (1998)
Atlieka Ilonos Klusaitės styginių kvartetas ir Arnoldas Gurinavičius (kontrabosas)
NATALIJA MŪDRAJA
Sonata saksofonui ir fortepijonui (1998)
Atlieka Pranas Narušis (saksofonas) ir autorė (fortepijonas)
ZIGMAS VIRKŠAS
"O muzika gilių sapnų" Trijų dalių ciklas kameriniam chorui ir varpams (1996)
1. Pastoralė "Laiškai į jūrą", ž. O. Danilevičiūtės
2. Baladė "Ant rudenio laukų", ž. M. Martinaičio
3. Poema "Vaikystės šalyje", ž. O. Milašiaus
Atlieka Mišrus choras "Aukuras", Pranas Dovydaitis (varpai)
Diriguoja Alfonsas Vildžiūnas
Koncertą veda muzikologė
Daiva Kšanienė
ALVIDAS REMESA gimė 1951 m. Kaune. Per 15 metų, praėjusių baigus Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar Muzikos akademija) Vytauto Laurušo klasę, sukūrė daugiau nei 100 įvairaus žanro kūrinių: sonatą vargonams "Dialogai" (1983), Poemą simfoniniam orkestrui (1983), Koncertą valtornai ir styginiams (1984), operą "Pakeisti širdį širdimi" (J. Mačiukevičiaus libretas, 1985), "Ežero preliudą" klarnetui solo (1987), baletą "Raudonodžių vadas" (P. Fokino libretas, 1988), "Nidos siuitą paskutiniam kuršiui atminti" varinių pučiamųjų kvintetui (1988), tris simfonijas (I - 1995, II - 1996, III - 1997) ir kitus, atliekamus ne tik Lietuvos, bet ir užsienio koncertų salėse. Kompozitoriaus kūriniai skambėjo net 14 šalių. Išskirtinis A. Remesos kūrybos bruožas - dėmesys religinės tematikos muzikai. Tarp svarbesnių šios rūšies opusų - "Paprastas requiem" mišriam chorui, dviem solistams, vargonams ir instrumentiniam ansambliui (ž. E. Kelmicko, 1986), Trejos mišios vaikams (1989), siuita fortepijonui "Stigmos" (1989), oratorija "Šv. Pranciškus Asyžietis" keturiems solistams, mišriam ir vaikų chorams, orkestrui ir vargonams (1991), "Iš Saulės giesmės" merginų chorui, vargonams ir varpams (ž. šv. Pranciškaus Asyžiečio, vertė S. Santvaras, 1993), "Septyni Jėzaus Kristaus žodžiai" klarnetui solo (1993), miniatiūrų ciklas fortepijonui "Sakramentalijos" (1998). Pastarasis kūrinys, susidedantis iš penkių kontrasto principu išdėstytų skirtingos nuotaikos bei apimties pjesių, yra lyg ir emocinė "Stigmų" tąsa. Jį inspiravo namuose saugomi seni liturginiai daikčiukai - kryželiai, rožančiaus detalės, medalikėliai, škapleriai, kažkada brangių žmonių naudoti ar dovanoti ir primenantys amžiną žmogaus viltį.
JURIJUS NEKRASOVAS gimė 1948 m. Leningrade. Muzikos pradėjo mokytis Astrachanėje. 1972 m. baigė Saratovo konservatoriją, kur studijavo fortepijoną pas žymius muzikos pedagogus - Borisą Goldfederą ir Anatolijų Kacą. Studijų metais ir vėliau, dirbdamas koncertmeisteriu Ufos menų institute, solistu - Baškirijos filharmonijoje bei grodamas kameriniame Voronežo menų instituto ansamblyje, turėjo galimybės klausytis pasaulinio garso pianistų - S. Neihauzo, J. Zako, S. Richterio, E. Gilelso, kurie ir suformavo jo meninę pasaulėžiūrą. Nuo 1982 m. gyvena Klaipėdoje, yra Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertmeisteris, tačiau šiuo darbu nesitenkina. Pagrindinė J. Nekrasovo saviraiškos forma - koncertinė veikla, be kurios jis neįsivaizduoja savo gyvenimo. Kaip pianistas yra labai produktyvus - parengė 17 solinių programų (jose skambėjo 60 stambios formos kūrinių). Klausytojų dėmesį patraukė monografiniai ciklai ("Iš sonatos istorijos", "Iš variacijų istorijos", "Iš siuitos istorijos", "Iš polifonijos istorijos" ir kt.), taip pat koncertai, skirti V. Bacevičiaus, F. Chopino, S. Rachmaninovo, A. Schnittke's kūriniams. Jo koncertų klausėsi Vilniaus, Kauno, Nidos, Mažeikių, Gargždų, Šilutės gyventojai, Lietuvos televizijos žiūrovai.
ANTANAS BUDRIŪNAS gimė 1964 m. Juliaus Juzeliūno klasėje studijavo kompoziciją ir 1990 m. gavo Lietuvos konservatorijos (dabar Muzikos akademija) kompozitoriaus diplomą. Nuo 1989 m. gyvena ir dirba Klaipėdoje (dėsto Eduardo Balsio menų gimnazijoje, kur veda ir kompozicijos fakultatyvo klasę). Svarbesni kūriniai: Variacijos fortepijonui (1986), "Ištakos" styginių orkestrui (1988), "Antifonija" simfoniniam orkestrui (1990), Variacija M. K. Čiurlionio tema simfoniniam orkestrui (1995), "Eskizai" fleitai arba altiniam saksofonui solo (1994, 1996), "Discordia-quies-discordia" styginių kvintetui (1998). A. Budriūnas palaiko glaudžius ryšius su užsienio kompozitoriais bei atlikėjais. 1998 m. jis tapo instituto "KulturKontakt Austria" stipendiatu. Jo kūriniai skamba šiuolaikinės muzikos koncertuose Lietuvoje, taip pat ir užsienyje (Ukrainoje, Austrijoje). Apie naujausią savo kūrinį "Discordia-quies-discordia" autorius rašo: "Discordia - nesantaika, quies - ramybė: nesantaika ir ramybė - nesuderinamos, bet taip arti viena kitos esančios būsenos. Kai aplink daug aptakių ir patogių daiktų, frazių, automobilių, ranka ieško šiurkštumo, kampų, ausis - aštrios ir kietos muzikos. Intervaliniai bei ritminiai garsų santykiai paremti Fibonacci (1, 1, 2, 3, 5, ...) bei Lucas'o (2, 1, 3, 4 ,7, ...) skaičių sekomis." Šis kūrinys Austrijos Naujosios muzikos ansamblio jau buvo atliktas Vienoje ir Miterzilyje. Lietuvoje jis skambės pirmą kartą.
ILONOS KLUSAITĖS STYGINIŲ KVARTETAS (I smuikas - Ilona Klusaitė, II smuikas - Dalia Aleksandravičienė, altas - Žaneta Janonienė, violončelė - Vilija Paliokaitė) įsikūrė 1997 m. Kaune ir iš karto įsiliejo į miesto kultūrinį gyvenimą: pirmą kartą atliko Kauno kompozitorių - Dalios Kairaitytės ir Zitos Bružaitės, taip pat buvusio kauniečio Algirdo Klovos kūrinius, Kauno kamerinės muzikos ansamblio "Collegium" sudėtyje paruošė lietuvių kompozitorių kūrinių koncertą, kuris buvo surengtas Kauno ir Klaipėdos filharmonijų salėse. Dalyvavo šiuolaikinės muzikos festivalyje "Muzika+" Vilniuje. Kvartetas domisi įvairaus stiliaus muzikos atlikimu, pradedant senąja baroko muzika ir baigiant naujausia mūsų laikų autorių kūryba (naudojant elektroninę techniką). Neaplenkiama ir pramoginė muzika, pvz., argentiniečio Astoro Piazzollos tango. Ansamblis yra paruošęs šviečiamojo pobūdžio programą moksleiviams. Jis yra mielai kviečiamas į poezijos vakarus, teatro šventes, dailės parodų atidarymus.
ARNOLDAS GURINAVIČIUS 1978 m. baigė Lietuvos konservatoriją (dabar Muzikos akademija). 1975 - 1987 m. griežė Lietuvos kameriniame orkestre. Šiuo metu jis yra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro kontrabosistų grupės koncertmeisteris. 1973 m. Jaunųjų atlikėjų konkurse laimėjo I premiją. 1993 m. griežė vienintelį Lietuvoje kontraboso rečitalį. Su orkestrais gastroliavo JAV, Japonijoje, įvairiose Europos valstybėse. Muzikantas nuolat dalyvauja džiazo projektuose Lietuvoje ir užsienyje.
NATALIJA MŪDRAJA gimė 1946 m. Odesoje. 1972 m. baigė Odesos konservatorijos Tamaros Stepanovnos Maliukovos kompozicijos klasę. 1974 m. atvyko į Lietuvą ir apsigyveno Klaipėdoje. Pradžioje jos veikla ribojosi pedagoginiu darbu (N. Mūdraja dėsto Klaipėdos universitete Menų fakultete), tačiau pastarąjį dešimtmetį ji ėmė aktyviai reikštis kūrybos baruose. Svarbesni kūriniai: vokalinis ciklas "Ruduo" (ž. G. Apolinaire'o, 1970), kamerinė opera "Nenugalėtoji" (autorės libretas pagal S. Maughamo noveles, 1972), Sonata fortepijonui (1975), vokalinis ciklas "Meilė" (ž. M. Cvetajevos, 1978), Styginių kvartetas (1980), kantata vaikų chorui "Taika", poema klarnetui solo "Momentai" (1995), romantinė siuita trimitui ir fortepijonui "Sielos sezonai" (1996), Divertismentas styginiams ir fortepijonui (1996), Koncertas violončelei ir simfoniniam orkestrui (1996), Koncertas altui ir kameriniam orkestrui (1997), Sonata saksofonui ir fortepijonui (1998). Autorei artima neoromantizmo dvasia, bliuzo dermė, aštri ekspresija. Šie bruožai charakteringi ir trijų dalių Sonatai saksofonui ir fortepijonui (I d. - Moderato, II d. - Rubato, III d. - Presto).
PRANAS NARUŠIS gimė 1943 m. 1970 m. baigė Lietuvos konservatorijos (dabar Muzikos akademija) Algirdo Budrio klarneto klasę. Trejetą metų mokėsi Leningrado konservatorijos asistentūroje pas Valerijų Pavlovičių Bezručenko, vėliau stažavosi Berlyno Hannso Eislerio aukštojoje muzikos mokykloje. Prano Narušio reperturas labai platus, nes klarnetisto credo yra kuo giliau pažinti įvairių epochų muziką - pradedant baroko polifonistais ir baigiant (( a. modernu. Didžiulę vietą jo koncertinėse programose užima lietuvių kompozitorių klarneto literatūra. Šis atlikėjas dar gerai valdo birbynę bei saksofoną. Tačiau pastarieji instrumentai jam yra tik tembrų žaismas, nes, jais grodamas, vadovaujasi klarneto mokyklos principais. Jis dažnai koncertuoja su įvairiais orkestrais bei kameriniais ansambliais, bet ypač vertina solinį muzikavimą. Ne vienas Klaipėdos kompozitorius, inspiruotas jautraus ir virtuoziško Prano Narušio grojimo, parašė jam kūrinių, o panevėžietė poetė Edita Misevičiūtė-Dirsienė koncerto metu ją sužavėjusiam Klaipėdos saksofonistui net dedikavo savo eiles:
pilnas dangus vakaro
žvaigždė saksofonan įkritus
išsvajoja užmirštą melodiją
čia vaikštoma sniegynais lengvai
kaip atodūsis išnykstantis
žemaitiškame Tavo liūdesy.
ZIGMAS VIRKŠAS gimė 1946 m. 1977- aisiais baigęs Lietuvos konservatorijos (dabar Muzikos akademija) Eduardo Balsio kompozicijos klasę, iš karto įsitraukė į Klaipėdos muzikinį gyvenimą: su savo kūriniais dalyvavo įvairiuose miesto kultūriniuose renginiuose, reprezentavo Lietuvos muziką užsienio šalyse (Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Italijoe, Šveicarijoje), 1990 - 1995 m. vadovavo Lietuvos kompozitorių sąjungos Klaipėdos skyriui, inicijavo šiuolaikinės muzikos festivalį "Marių klavyrai". Z. Virkšo kūrybos spektras labai platus, tačiau pirmenybę kompozitorius teikia vokaliniams-instrumentiniams žanrams. Svarbesni jo kūriniai: Dorėninė poema vargonams (1979), "Dzūkijos eskizai" fortepijonui (1980), poema "Jau paukščiai leidžiasi ant mano rankų" balsui, fortepijonui ir vargonams (ž. D. Kudžmaitės, 1981), "Trys verdenės preliudai" merginų chorui ir kanklių trio (ž. M. Martinaičio ir D. Kudžmaitės, 1982), Sonata fortepijonui "Kaip saulės patekėjimas" (1982), "Paskutinis rudens divertismentas" dviem fortepijonams (1983), kantata "Iš tylos ir meilės" solistei, vargonams, fortepijonui ir kameriniam ansambliui (ž. J. Marcinkevičiaus, 1984), "Į kylančią paukštę" smuikui ir fortepijonui (1985), koncertas chorui ir kameriniam ansambliui "Palaimink žodį, viltį ir žolę" (ž. J. Degutytės, 1986), "Horizontas" kameriniam ansambliui (1987), koncertas "Vakarinių spingsula" merginų chorui ir instrumentiniam ansambliui (ž. M. Martinaičio, 1987), "Serenados" dviem fortepijonams, čelestai, klavesinui, mušamiesiems ir styginių orkestrui (1989), "Veidrodis" fleitai ir fortepijonui (1991), koncertas "Giesmė užmirštiems dievams" vyrų chorui, vargonams ir fortepijonui bei varinių pučiamųjų kvintetui (ž. K. Platelio, 1993), oratorija-misterija "Jūros pagarbinimas" sopranui, mišriam chorui, fleitai, varinių pučiamųjų kvintetui, styginių kvartetui ir fortepijonui (ž. S. Gedos, 1997). Z. Virkšo kūrybos kelias vingiavo nuo neoromantinių išraiškų iki atonalių paieškų. Ilgėliau buvo stabtelėta ties minimalistine muzikos kalba, atvėrusia subtilesnę garso spalvų gamą, įvairesnę tembrų dramaturgiją ir meditacinių būsenų gelmę. Meditatyvinėm nuotaikom persmelktas ir vienas paskutiniųjų Z. Virkšo kūrinių - trijų dalių ciklas kameriniam chorui ir varpams "O muzika gilių sapnų" (1996). I d. - Pastoralė "Laiškai į jūrą (ž. O. Danilevičiūtės), II d. - Baladė "Ant rudenio laukų" (ž. M. Martinaičio), III d. - Poema "Vaikystės šalyje" (ž. O. Milašiaus).
MIŠRUS CHORAS "AUKURAS" įsikūrė 1993 m. prie Klaipėdos Muzikos centro. Choro dainininkai - muzikos mokytojai, studentai, dėstytojai, kultūros darbuotojai. Choro repertuarą sudaro įvairių epochų ir stilių bažnytinė bei pasaulietinė muzika. Koncertinėse "Aukuro" programose pateikiamas platus klasikinės ir šiuolaikinės muzikos spektras, pramoginiai kūriniai, teatralizuotos chorinės scenos. "Aukuras" nuolat dalyvauja simfoninės muzikos koncertuose su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir Klaipėdos kameriniu orkestru. Choras yra pastovus klaipėdos muzikos festivalių dalyvis. Per penkerius gyvavimo metus surengė daugiau kaip šimtą koncertų Lietuvoje ir užsienyje, įrašė kompaktinę plokštelę. Koncertuota Italijoje (1994, 1995), Vokietijoje (1994, 1996), Šveicarijoje (1995, 1997), Austrijoje (1996), Prancūzijoje (1996), Švedijoje (1998), Lenkijoje (1998). Lietuvos ir tarptautiniuose chorų konkursuose pelnė šiuos apdovanojimus: 1994 m. - du aukso diplomus ir prizą už nacionalinės muzikos atlikimą Riva del Garda (Italija).
1994 m. - pirmąją vietą mišrių chorų kategorijoje Pasaulio lietuvių dainų šventės konkurse.
1995 m. - specialų prizą už privalomo kūrinio atlikimą Montreux (Šveicarija).
1996 m. - Didžiojo Gintaro prizą S. Šimkaus tarptautiniame chorų konkurse.
1996 m. - antrąją vietą F. Schuberto chorų konkurse Vienoje (Austrija).
1998 m. - pirmąją vietą mišrių chorų ir antrąją vietą laisvos programos kategorijose, geriausio festivalio choro ir publikos prizus Tarptautiniame chorų konkurse Oskarshamn' 98 (Švedija).
1998 m. - pirmąją vietą mišrių chorų kategorijoje Pasaulio lietuvių dainų šventės konkurse.
1998 m. - pirmąją vietą tarptautiniame chorų konkurse "Hora cantavi' 98" (Lenkija). - Viršun
Spalio 23 d.
Penktadienis, 9 val.
KU Menų fakultetas
Muzikologinė konferencija
MUZIKOS MENO IDĖJOS IR KELIAI - Viršun
Spalio 28 d.
Trečiadienis, 19 val.
KU Koncertų salė
STYGINIŲ KVARTETAS "CHORDOS"
Ieva Sipaitytė - I smuikas
Eglė Jurašiūnaitė - II smuikas
Robertas Bliškevičius - altas
Darius Stabinskas - violončelė
VACLOVAS AUGUSTINAS
Scholastinis kvartetas (1986)
VYTAUTAS JUOZAPAITIS
Styginių kvartetas Nr. 7 (1997)
DONATAS PRUSEVIČIUS
Afflitto styginių kvartetui (1997)
NOMEDA VALANČIŪTĖ
Ligoninės parko fragmentas (1998)
Koncertą veda muzikologė
Danutė Petrauskaitė
CHORDOS KVARTETO muzikantai (Ieva Sipaitytė - I smuikas, Eglė Jurašiūnaitė - II smuikas, Robertas Bliškevičius - altas, Darius Stabinskas - violončelė) jau daug metų groja kartu įvairiuose kameriniuose ansambliuose, taip pat Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre nuo pat jo įsisteigimo. 1997 m. rugsėjo mėnesį jie nutarė suburti naują kvartetą ir pavadino jį "Chordos" (tai išvestinis darinys iš senosios graikų kalbos žodžio chorde - styga ir lotyniško žodžio chordus - vėlyvas). Šis ansamblis neapsiriboja vieno stiliaus muzika, neužsisklendžia ir siauruose žanro rėmuose: jo repertuarą sudaro muzika nuo renesanso epochos iki pačių moderniausių nūdienos kompozitorių kūrinių. Jis - dažnas Lietuvos Kultūros ministerijos organizuojamų koncertų bei projektų, daugelio muzikos festivalių dalyvis. "Chordos" kvartetas įrašė nemažai lietuvių ir Vakarų Europos kompozitorių kūrinių Lietuvos radijuje.
VACLOVAS AUGUSTINAS gimė 1959 m. 1981-aisiais baigė Lietuvos konservatorijos (dabar Muzikos akademija) chorinio dirigavimo, 1992 m. - Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę. 1980 - 1992 m. dirbo "Ąžuoliuko" muzikos mokykloje, nuo 1992 m. - kamerinio choro "Jauna muzika" vyriausias dirigentas. 1993 m. kaip kviestinis dirigentas dalyvavo Švedijos chorvedžių suvažiavime Växjo. Šiuo metu kompozitorius dėsto Lietuvos muzikos akademijoje. Svarbesni kūriniai: "Scholastinis kvartetas" (1986), kantata mišriam chorui "Paklauskit vaiko patarimo" (ž. E. Ališankos, 1985), "RAmoGAtet" fleitai, tablai, variniams pučiamiesiems (1988), liaudies dainų aranžuotės mišriam chorui "Supkit meskit", "Treputė martela" (1991), "Gloria" mišriam chorui, sopranui ir simfoniniam orkestrui (1990, II red. 1996), "Hymne a Saint Martin" dvigubam chorui a cappella (1996).
DONATAS PRUSEVIČIUS gimė 1966 m. 1986 - 1987 m. studijavo kompoziciją Lietuvos konservatorijoje (dabar Muzikos akademija) Vytauto Laurušo, 1988 - 1992 m. - Osvaldo Balakausko klasėje. 1993 - 1994 m. stažavosi Kelno Aukštojoje muzikos mokykloje pas Krysztofą Meyerį. 1994 - 1997 m. gyveno ir dirbo Lenkijoje, Torunėje. Kompozitoriaus kūriniai nuolat skamba įvairiuose šiuolaikinės muzikos festivaliuose Lietuvoje.
VYTAUTAS JUOZAPAITIS gimė 1936 m. 1962-aisiais baigė Lietuvos konservatorijos choro dirigavimo, 1969 m. - Juliaus Jūzeliūno kompozicijos klasę. Dirbo Šiaulių Pedagoginiame institute, redaktoriumi, garso režisieriumi, 1969 - 1978 m. vadovavo "Armonikos", vėliau "Laduto" ansambliams. Nuo 1978 m. užsiima tik kūryba. Svarbesni kūriniai: vokaliniai ciklai "Gyvulėlių skraidymas" (ž. S. Gedos, 1968), "Motulės dainos" (ž. V. Barausko, 1969), "Nuostabus dalykas - gyvent" (ž. M. Andajaus, 1969), "Keturios akvarelės" (ž. S. Nėries, 1976), "Žvelgiu į dangų" (ž. J. Barzdaičio, 1982), "Prisikėlė tėvynė" (ž. Birgelio, 1993), "Mano senelio pasakos" (ž. J. Erlicko, 1995), choriniai ciklai "Dangus toksai aukštas" (J. Marcinkevičiaus, 1982), "Artojų giesmės šventos" (pagal A. Baranauską, 1994), "Martyno Mažvydo katekizmo Pradestysia giesmės šventos" (1997), oratorijos "Žemė. Žmogus. Tėvynė" skaitovui, dviem solistams, mišriam chorui, vargonams ir instrumentinei grupei (ž. J. Mačiukevičiaus, 1980), "Tu ąžuole, tu vėtralauži" (ž. J. Marcinkevičiaus, A. Žukausko, S. Gedos, 1985), opera "Čičinskas" (A. Verbos libretas, 1992), 12 preliudų ir fugų fortepijonui (1982-1984), Sonata birbynei solo (1977), Sonata smuikui solo (1978), Sonata keturioms valtornoms (1984), Sonata dviem smuikams (1985), Sonata akordeonui (1994), septyni styginių kvartetai (I - 1966, II - 1972, III - 1975, IV - 1979, V - 1982, VI - 1992, VII - 1997), Sekstetas liaudies instrumentams (1982), penkios simfonijos (I - 1971, II - 1974, III - 1978, IV - 1993, V - 1997), "Lietuviški šokiai" simfoniniam orkestrui (1976), Koncertas fleitai, obojui, violončelei ir klavesinui (1982), Koncertas styginiams (1994).
NOMEDA VALANČIŪTĖ 1984 m. baigė Lietuvos konservatorijos (dabar Muzikos akademija) Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę ir iš karto, kaip originali autorė, atkreipė klausytojų dėmesį. Jos kūriniai buvo atliekami įvairiuose festivaliuose Vokietijoje, ("A+DEvantgard", 1993), Švedijoje (ISCM, 1994), Italijoje, Šveicarijoje, Danijoje, Ispanijoje, Japonijoje, Lenkijoje, Vengrijoje. Muziką ji dažnai grindžia ištisiniais kanonais, nesikeičiančiomis ritmo formulėmis, mėgsta naudoti styginius bei medinius pučiamuosius instrumentus, paruoštą fortepijoną. Kaip pastebėjo muzikologas Linas Paulauskis, kompozitorės braižui būdingi kinematografiškumo elementai, menamo siužeto dinamika. Svarbesni jos kūriniai: "Narcizas" paruoštam fortepijonui ir klavesinui (1986), "Inkrustacija" smuikui ir obojui (1987), "Puotos pabaiga" klavišiniam instrumentui (1987), "Lietus plonoms stiklinėm kojom" kameriniam chorui arba 8 balsams (1987), "Laiptai" 4 sopraniniams saksofonams (1988), "Ditirambai" 6 variniams pučiamiesiems ir elektrifikuotai violončelei (1988), "Po miražais" mišriam chorui (1989), "Išeinanti šviesa" kantata kameriniam chorui (1989), "Celė" styginių orkestrui (1990), "Kelionė" styginių kvartetui ir paruoštam fortepijonui (1991), "Miško lapai pamišusiom voverėm vėjyje šoka (Ruduo)" 5 balsams ir paruoštam fortepijonui (1992), "Dūzgiantis krūmas" 2 fleitoms ir 6 styginiams (1992), "Circulus Vitiosus" trombonui, kontrabosui ir paruoštam fortepijonui (1993), "Pažiūrėk: spindulys paskutinis" kameriniam chorui ir paruoštam fortepijonui (1993), "Atspindžio ūkas" altui, violončelei ir kontrabosui (1993), "Žinia" simfoniniam orkestrui (1994), Mortamarija" styginių orkestrui ir vargonams (1994), "Sala" medinių pučiamųjų ir styginių kvintetams (1994), "Baimės didelės akys" kontrabosui ir mušamiesiems (1996), "Dovanų karalius" styginiam kvartetui (1996), "Langas rožė" medinių pučiamųjų oktetui (1997), "Pėstininkas" styginių kvartetui (1997), "Ligoninės parko fragmentas" styginių kvartetui (1997). Pastarajame kūrinyje, pasak muzikos kritikų, N. Valančiūtė pasiekė savo stiliaus viršūnę. - Viršun
Spalio 29 d.
Ketvirtadienis, 19 val.
KU Koncertų salė
KOMPOZITORIAUS ALGIRDO MARTINAIČIO AUTORINIS KONCERTAS
Dalyvauja
ANSAMBLIS "EX TEMPORE":
Gintarė Skėrytė (sopranas)
Arūnas Šlaustas, (fortepijonas)
Skirmantas Sasnauskas (trombonas)
Arnoldas Gurinavičius (kontrabosas)
Saulius Astrauskas (mušamieji)
ART'O STYGINIŲ KVARTETAS:
Artūras Šilalė - pirmas smuikas
Ilona Špakauskienė - antras smuikas
Vitalija Raškevičiūtė - altas
Gediminas Derus - violončelė
AUTORIUS
Programoje
PRADŽIOS IR PABAIGOS KNYGA
"Siloamo tvenkinys" (1993) fortepijonui
"Danse macabre / Mirties šokis "(1995) sopranui ir kontrabosui
"Abaddon / Bedugnės angelas" (1993) sopranui, fortepijonui, trombonui ir kontrabosui
***
"Arma Christi / Kristaus ginklai" (1996) trombonui, kontrabosui, fortepijonui, mušamiesiems
"Rašmenys" (1996) trombonui
"Mirtis ir mergelė" (1997) sopranui ir styginių kvartetui
Koncertą veda muzikologas
Viktoras Gerulaitis
ALGIRDAS MARTINAITIS gimė 1950 m. 1978-aisiais baigė Lietuvos konservatoriją (dabar Muzikos akademija) Eduardo Balsio kompozicijos klasę. Jau studijų metais pasižymėjo kaip poetiškos sielos menininkas. Gal todėl jo kūryboje tiek daug vietos gamtos tematikai, elegiškoms ir nostalgiškoms nuotaikoms, tolimoms erdvėms. Tačiau net ir egzotiškiausi motyvai persmelkti lietuviška pasaulėjauta. A. Martinaičio muzikoje akivaizdžios paralelės su kitais menais, ypač teatru. 1990 m. kompozitorius buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline premija, 1997 m. už muziką dramos spektakliams - Šv. Kristoforo premija. Pastaruoju laiku A. Martinaitį domina biblijiniai motyvai, ciklinės formos kūriniai, kurių rašymas užsitęsia net keletą metų. Juose vis dažniau sušmėžuoja mirties šešėlis, kančios leitmotyvas. Kartais autorius mesteli ironišką žvilgsnį į jį supantį pasaulį, o išraiškingesnės muzikos kalbos paieškos sukelia ir nemuzikines aliuzijas. Nuo 1993 m. kompozitorius laiko save savamoksliu (!). Svarbesni jo kūriniai: "Paskutinių sodų muzika" obojui, fortepijonui, violončelei ir mušamiesiems (1979), "Rojaus paukščiai" elektroviolončelei ir fonogramai (1981), kantata - koncertas "Cantus ad futurum" dviem sopranams, fleitai, obojui, violončelei, klavesinui ir vargonams (ž. autoriaus, 1982), "Gyvojo vandens klavyras" dviem fortepijonams ir fonogramai (sintezatoriui arba vargonams, 1983), "Fiori di Male Musicali" klarnetui, altui, violončelei ir fortepijonui (1987), "Sakmė apie šūdvabalį" šešiems balsams ir įvairių instrumentų ansambliui (ž. K. Donelaičio), ciklai "Gamtos knyga" (1978 - 1983), "Pradžios ir pabaigos knyga" (1993 - 1996), "Šv. Pranciškaus knyga" (1996), Nebaigtoji simfonija (1995), styginių kvartetas "Mirtis ir mergelė" (1997), "Pieta" solistams, dviem chorams ir simfoniniam orkestrui (1998).
EX TEMPORE ansamblis, susibūręs 1991 m., nuo pat savo kūrybinio kelio pradžios ėmėsi naujų lietuvių kompozitorių kūrinių. Ansamblio muzikantai (Gintarė Skėrytė - sopranas, Skirmantas Sasnauskas - trombonas, Arnoldas Gurinavičius - kontrabosas, Arūnas Šlaustas - fortepijonas, Saulius Astrauskas - mušamieji) labai universalūs, turintys įvairių muzikos stilių interpretavimo patirties. Jie vengia muzikos atlikimo klišių, giliai jaučia ritmą, todėl profesionaliai įveikia skirtingų kartų ir braižo kompozitorių kūrinius. "Ex tempore" nuolat pageidaujamas naujosios muzikos festivaliuose Lietuvoje bei užsienyje.
GINTARĖ SKĖRYTĖ du kartus baigė Lietuvos konservatoriją (dabar Muzikos akademija): 1983 m. Aldonos Radvilaitės fortepijono klasę, 1987 m. - Zenono Paulausko vokalo klasę. Pastaruoju metu Lietuvos koncertiniame gyvenime ji įsitvirtino kaip puiki dainininkė, atliekanti plataus repertuaro kūrinius: koncertuoja su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kameriniais ansambliais,vargonininku G. Kvikliu, pianistais G. Ručyte ir P. Jaraminu. Gastroliavo Šveicarijoje, JAV, Islandijoje, Olandijoje, Latvijoje bei kitose šalyse.
SKIRMANTAS SASNAUSKAS 1986 m. baigė Lietuvos konservatoriją (dabar Muzikos akademija). Jo repertuare - šiuolaikinė akademinė ir džiazo muzika. Skirmanto Sasnausko džiazo kvartetas daro nemažą įtaką lietuviškojo džiazo raidai, su kvartetu jis yra dalyvavęs tarptautiniuose džiazo muzikos forumuose JAV, Meksikoje ir daugelyje Europos šalių.
ARŪNAS ŠLAUSTAS 1978 m. baigė Lietuvos konservatorijos (dabar Muzikos akademija) Mariettos Azizbekovos fortepijono klasę. Tais pačiais metais Jaunųjų atlikėjų konkurse laimėjo I vietą, tapo M. K. Čiurlionio pianistų konkurso diplomantu. Su įvairiais ansambliais koncertavo Austrijoje, Danijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Rusijoje. Nuolat dalyvauja įvairiuose džiazo projektuose Lietuvoje ir svetur.
SAULIUS ASTRAUSKAS (mušamieji) 1991 m. baigė Lietuvos konservatoriją (dabar Muzikos akademija), o po dviejų metų - asistentūrą-stažuotę joje. Tobulinosi Vokietijoje. Groja Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre ir dėsto Lietuvos muzikos akademijoje. Atlieka įvairių stilių muziką - tiek akademinę, tiek džiazą. Daug koncertuoja įvairių kamerinių ansamblių sudėtyje ir kaip solistas.
ART'O STYGINIŲ KVARTETAS (Artūras Šilalė - pirmas smuikas, Ilona Špakauskienė - antras smuikas, Vitalija Raškevičiūtė - altas, Gediminas Derus - violončelė) įkurtas 1993 metais. Kaip tik tuomet, pasivadinęs "Jungtiniu kvartetu", jis debiutavo šiuolaikinės muzikos festivalyje "Jauna muzika", kuriame ir vėliau ne kartą koncertavo. 1996 m. šiek tiek pasikeitė kvarteto sudėtis ir pavadinimas. Šiuo metu visi kvarteto nariai griežia Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre. Pirmaisiais gyvavimo metais buvo atliekama vien šiuolaikinė muzika, tačiau šiuo metu nevengiamas ir klasikinis repertuaras. Kvartetas glaudžiai bendradarbiauja su šiuolaikiniais lietuvių kompozitoriais: A. Malciu, N. Valančiūte, V. Germanavičiumi, D. Prusevičiumi ir kt. Ypač daug projektų įgyvendinta su kompozitoriumi A. Martinaičiu. Kvartetas įrašė jo muziką animaciniams filmams, vaizdajuostėms. 1997 m. Valstybinio Jaunimo teatro repertuaras praturtėjo A. Strindbergo spektakliu "Tėvas" (rež. J. Vaitkus), kuriame ART'o kvartetui buvo patikėta gyvai atlikti A. Martinaičio muziką. Šių metų rugpjūčio mėnesį kvartetas koncertavo Stokholmo muzikos muziejuje, taip pat grojo spektakliuose A. Strindbergo festivalyje.
