Afiša    |    LKS    |    Nariai    |    Padaliniai    |    Festivaliai    |    Paslaugos    |    Konkursai    |    DAR   

RŪTA STANEVIČIŪTĖ

A. Rakausko nuotr.Rūta Stanevičiūtė (buv. Goštautienė) gimė 1960 m. Vilniuje. 1978 m. baigė M. K. Čiurlionio meno mokyklą, 1983 m. su pagyrimu - Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Z. Kelmickaitės muzikos istorijos klasę. Studijavo bei stažavo Freiburgo (1994), Helsinkio (1995-1996) ir Bolonijos (2000) universitetuose, Paryžiaus konservatorijoje (1999), tobulinosi Zalcburgo seminare (1997), Orpheus institute (2003).  2011 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Lietuvių muzikos modernėjimo diskursas (XX a. 7 dešimtmetis-9 dešimtmečio vidurys)". 
Profesinę karjerą muzikologė pradėjo kaip LRTV komiteto televizijos muzikos redakcijos (1983-1989) ir kultūros žurnalo „Krantai" skyriaus (1989-1993) redaktorė. Nuo 1990 m. dėsto LMTA muzikos istorijos katedroje (muzikos estetikos, muzikos istorijos, muzikos kritikos teorijos ir istorijos, kultūrinių muzikos studijų ir kt. kursus). 2003-2008 m. buvo Tarptautinio vadybos ir ekonomikos universiteto (ISM) dėstytoja.
Nuo 1991 m. - Lietuvos kompozitorių sąjungos narė. Buvo LKS muzikologų sekcijos pirmininkė (2005-2010), Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos (ISCM) Lietuvos sekcijos pirmininkė (2003-2008). 
Muzikologės mokslinių interesų sritys - XX-XXI a. muzikos istorija, modernizmo ir nacionalizmo raiška muzikoje, lietuvių egzodo kompozitorių veikla, filosofiniai ir semiotiniai muzikos tyrinėjimo klausimai, muzikos recepcijos studijos. Ji sudarė ir parengė 8 muzikologinių ir menotyrinių straipsnių knygas, publikavo daugelį mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių Lietuvos ir užsienio (Latvija, Lenkija, Suomija, Švedija, Slovakija, Vokietija, Italija, JAV) leidiniuose. Sudarė ir parengė lietuvių muzikai skirtą muzikinį žurnalą anglų kalbą „World New Music Magazine" (2008). Rengia monografiją „Muzika, nacionalizmas ir modernizmas. Identiteto (re)konfigūracijos kompozitorių modernistų kūryboje Lietuvoje ir išeivijoje 1920-1990 m." (finansuoja Europos socialinio fondo agentūra ir Lietuvos mokslo taryba).
R. Stanevičiūtė skaitė mokslinius pranešimus tarptautinėse konferencijose (virš 40) Europos valstybėse ir JAV, tarp jų tokiuose renginiuose kaip IMS (Tarptautinė muzikologų draugija), AMS (Amerikos muzikologų draugija), IPMS (Tarptautinis muzikos signifikacijos projektas), ICTM (Tarptautinė tradicinės muzikos taryba), AEC (Europos konservatorijų asociacija), EFA (Europos festivalių asociacija) ir kt. Ji organizavo 6 tarptautines mokslines konferencijas ir seminarus Lietuvoje, 2 specialiąsias lietuvių muzikai skirtas mokslines sesijas IMS kongresuose (2002, 2007). Tarptautinio muzikos signifikacijos projekto (IPMS) narė (nuo 1991), tarptautinės muzikologų draugijos (IMS) narė. Buvo nacionalinių ir tarptautinių konferencijų programų bei organizacinių komitetų narė, koordinavo tarptautinius muzikologijos projektus (tyrinėjimai ir renginiai) kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos, Slovėnijos, Švedijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų kraštų muzikos institucijomis. 
Muzikologė taip pat aktyviai populiarina šiuolaikinę muzikologiją, yra išvertusi iš vokiečių, anglų ir lenkų kalbų į lietuvių kalbą žymių užsienio muzikologų C. Dahlhauso, H. H. Eggebrechto, L. B. Meyerio, R. Tarasti, M. Tomaszewskio, J. Shepherdo, G. Tomlinsono, A. Chłopeckio ir kt. straipsnius, sudariusi ir parengusi naujosios muzikologijos straipsnių antologiją (2007).
Rūta Stanevičiūtė aktyviai dalyvauja nacionalinės muzikos programų sklaidos projektuose, inicijuoja ir organizuoja skirtingų menų sričių bendradarbiavimo projektus, bendradarbiaudama su kultūrinėmis institucijomis Lietuvoje (Nacionalinė filharmonija, Kauno filharmonija, Nacionalinis operos ir baleto teatras, Nacionalinė dailės galerija, Lietuvos dailės muziejus ir kt.) ir užsienyje. Dalyvavo šiuolaikinės muzikos festivalių „Gaida" ir „Iš arti" programų komitetuose, LKS rengiamų geriausių metų kūrinių ir geriausių muzikologijos darbų konkursų komisijose, talkino rengiant jubiliejines muzikos programas, skirtas V. Bacevičiaus, J. Kačinsko ir kitų lietuvių kompozitorių šimtmečiams paminėti, taip pat dalyvavo svarbiuose Lietuvos muzikos kultūros pristatymuose Lenkijoje, Vokietijoje ir kt. Vadovaudama Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos (ISCM) Lietuvos sekcijai inicijavo ir vykdė tarptautinės lietuvių muzikos sklaidos projektus bei tarptautinius muzikinių mainų projektus su Baltijos šalių, Lenkijos, Olandijos, Belgijos, Pietų Korėjos, Argentinos ir kitų šalių muzikinėmis institucijomis. Viena festivalio „ISCM Pasaulio muzikos dienos/Gaida 2008" (2008) iniciatorių ir programos komiteto narių. 2009 m. rengė muzikos, poezijos ir dailės renginių ciklą „Gailestingumo miestas" (Sakralinės muzikos festivalio dalis), 2010 m. - tarpdalykinį seminarą „1990-ieji:  paralelinės tikrovės/subjektyvūs pasakojimai" (kartu su Nacionaline dailės galerija).
Svarbi Rūtos Stanevičiūtės veiklos sritis - įsitraukimas į kultūrinės savivaldos plėtotės procesus. Ilgametė daugelio kultūros savivaldos institucijų narė: buvo LKS tarybos (1996-1998, 2003-2008), LR Kultūros ministerijos Kultūros ir meno tarybos (2000-2002), LRKM Teatro ir koncertinių organizacijų tarybos (2007-2010), Nacionalinių premijų komiteto (1991-1999), Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondo tarybos (1996-1998, 2010-2011) ir kitų kultūros savivaldos struktūrų narė, taip pat kultūros ir švietimo projektų ekspertė Lietuvoje (LRKM, SRTRF, KRF, ALF, SKVC, ŠMM ir kt.) bei užsienyje (Europos Komisijos EACEA (Education Audiovisual & Culture Executive Agency), 2007; OSI (Open Society Institute), 2001-2002). 2009-2010 m. dalyvavo Prezidentūros suformuotoje darbo grupėje rengiant kultūros politikos kaitos gaires, LR Seimo nutarimu priimtas 2010 m.
Rūta Stanevičiūtė už muzikologinę veiklą pelnė M. K.Čiurlionio draugijos (1989), Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (1998), LKS ir V. Landsbergio fondo (2005) premijas, Lenkijos kompozitorių sąjungos garbės premiją už lietuvių-lenkų muzikinių ryšių plėtojimą (2010) ir Lenkijos Respublikos Kultūros ir švietimo ministerijos apdovanojimą už nuopelnus kultūrai - medalį „Gloria Artis" (2010), LR Vyriausybės kultūros ir meno premiją (2011).

SVARBIAUSIEJI DARBAI

Sudaryti, redaguoti leidiniai
„Gaidos" obertonai 1991-2009. Recenzijos, pokalbiai, reminiscensijos. Sud. Rūta Stanevičiūtė. Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2010. 554 p. [ISBN: 978-609-8038-01-9].
Vytautas Bacevičius in Context. Rūta Stanevičiūtė, Veronika Janatjeva, eds. Vilnius: LCU, 2009. 152 p. [ISBN 978-609-8038-00-2]
Poetics and Politics of Place in Music. Proceedings from the 40th Baltic Musicological Conference, Vilnius, 17-20 October 2007. Rūta Stanevičiūtė, Lina Navickaitė Martinelli, eds. Vilnius, Helsinki: Lithuanian Composers' Union, Umweb Publications, 2009. 335 p. [ISBN 978-952-5576-07-8]
World New Music Magazine. Contemporary Lithuanian Music. Andreas Engström, Rūta Stanevičiūtė, eds. International Society for Contemporary Music (ISCM), 2008, no 18 (October). 119 p. [ISSN 1019-7117]
Muzika kaip kultūros tekstas. Naujosios muzikologijos antologija. Sud. Rūta Goštautienė. Vilnius: Apostrofa, 2007. 480 p. [ISBN: 978-9955-605-28-7].
Baltijos muzikologų konferencijos. Istorija ir tradicijos. I-XXXIX Baltijos muzikologų konferencijų programos, prisiminimai, komentarai/ Baltic Musicological Conferences. History and Traditions, 1st-39th Baltic Musicological Conferences. Programmes, Recollections, Reflections. Sud. Rūta Stanevičiūtė, Jūratė Burokaitė. Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2007. 156 p. [ISBN 978-9986-9069-8-8]
Pažymėtos teritorijos. Sud. Rūta Goštautienė, Lolita Jablonskienė. Vilnius: Tyto alba, 2005. 262 p. [ISBN 9986-16-410-9]
Constructing Modernity and Reconstructing Nacionality: Lithuanian Music in the 20th Century.  Rūta Stanevičiūtė-Goštautienė, Audronė Žiūraitytė, eds. Vilnius: Lithuanian Composers' Union, Kultūros barai, 2004. 136 p. [ISBN: 9955-9648-4-7].
Baltos lankos. Tekstai ir interpretacijos 9. Vilnius: Baltos lankos, 1997. 246 p. [ISSN 1392-0189]

Moksliniai straipsniai
Kultūrinės migracijos ir modernaus tautinio tapatumo paieška XX a. Vilniaus dainose.
Res Humanitariae. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla (įteiktas spaudai).
From mysterious town to the city of adventure: nostalgic and utopian representations of Lithuanian capital in Vilnius' songs. In: Musicological Studies: Proceedings of the International Conference 'Between Nostalgia, Utopia, and Realities'. Mirjana Veselinović-Hofman, Vesna Mikić, Ivana Perković, Tijana Popović Mlađenović, eds., Belgrade: University of Arts in Belgrade (įteiktas spaudai).
Canonizing a Lithuanian Sound: Post-war Lithuanian Mainstream and Its Changing Reception During the Post-Soviet Years. In: Contemporary Classical Music: Papers of the 2006 Gothenburg Conference of the International Musicological Society. Stephanus Muller, Chris Walton, eds.  Pretoria: Unisa Press (įteiktas spaudai).
Écriture feminine? On some intertextual gestures in the creation by contemporary Lithuanian women composers. In: Across Centuries and Cultures. Musicological Studies in Honor of Joachim Braun. Frankfurt am Main: Peter Lang, 2010. P. 169-186.
Einige Aspekte der Intertextualität im Schaffen litauischer Komponistinnen. In: Litauische Musik. Idee und Geschichte einer musikalischen Nationalbewegung in ihrem europäischen Kontext. Herausg. von Audronė Žiūraitytė, Helmut Loos. Leipzig: Gudrun Schröder Verlag, 2010. P. 308-328. 
Vytautas Bacevičius: Several Returns of the Émigré's Music to His Fatherland and New Contexts of Its Reception. In: Vytautas Bacevičius in Context. Rūta Stanevičiūtė, Veronika Janatjeva, eds. Vilnius: LCU, 2009. P. 9-17.
Narratives of Lithuanian National Music: Origins and Values. In: Musikgeschichte in Mittel- und Osteuropa: Mitteilungen der internationalen Arbeitsgemeinschaft an der Universität Leipzig (Heft 12). Leipzig: Gudrun Schröder Verlag, 2008. P. 26-44.
Naujoji muzikologija ir kultūriniai muzikos tyrimai. In: Muzika kaip kultūros tekstas. Naujosios muzikologijos antologija. Sud. Rūta Goštautienė. Vilnius: Apostrofa, 2007. P. 7-30.
„Keletas variacijų kanono tema": aštuntojo dešimtmečio lietuvių muzikos pagrindinė srovė ir jos recepcija. Lietuvos muzikologija VII. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2006. P. 153-169. 
Autorystės strategijos ir naujas muzikos mainų režimas. In: Pažymėtos teritorijos. Sud. Rūta Goštautienė, Lolita Jablonskienė. Vilnius: Tyto alba, 2005. P. 168-191.
Muzikologija. In: Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros problemos. Sud. Giedrius Viliūnas. Vilnius: LII, 2004. P. 186-198.
Authorship Strategies under the New Regime of Music Import/Export. In: Constructing Modernity and Reconstructing Nacionality: Lithuanian Music in the 20th Century.  Eds. Rūta Stanevičiūtė-Goštautienė, Audronė Žiūraitytė. Vilnius: Lithuanian Composers' Union, Kultūros barai, 2004. P. 110-131. 
Between Socialist Realism and the Avant-Garde: Lithuanian Music of the 1950s and 1960s. In: Studies in Penderecki. Penderecki and the Avant-Garde (vol. II). Princeton, New Jersey: Prestige Publications, 2003. P. 139-142.
Kultūros atminties revizijos XX amžiaus pabaigos lietuvių muzikoje. Menotyra. 2002. Nr. 2. P. 13-17.
Felikso Bajoro literatūrinė kūryba: tarp išpažinties ir pamokslo. In: Feliksas Bajoras. Viskas yra muzika. Sud. Gražina Daunoravičienė. Vilnius: Artseria, 2002. P. 67-76.
Music, the Arts and Ideas: Leonard B. Meyer' insights into the 20th century music. In: Music of the 20th century within the horizons of musicology. Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2001. P. 48-62.
The 'Consecration' of Meanings and New Music Festivals in Lithuania. In: Muzyka w kontekscie kultury. Kraków: Akademia Muzyczna w Krakowie, 2001. P. 717-726.
Olivier Messiaen a Litwa: paralele, kontakty, recepcja. In: Recepcja twórczosci Oliviera Messiaena, Wrocław: Akademia Muzyczna im. Karola Lipińskiego we Wrocławiu, 2000. P. 149-158.
Uwagi o recepcji tworczośći Mikalojusa Konstantinasa Čiurlionisa. In: W kregu muzyki litewskiej. Sud. Krzysztof Droba. Kraków: Akademia Muzyczna w Krakowie, 1997. P. 29-34.
Recepcja litewsko-polskich konferencji muzykologicznych na Litwie. In: W kregu muzyki litewskiej. Sud. Krzysztof Droba. Kraków: Akademia Muzyczna w Krakowie, 1997. P.  246-253.
Muzika ir reikšmė: sociologinė senos temos interpretacija. Sociologija. Mintis ir veiksmas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 1997, nr 1. P. 150-152.
Leonardas B. Meyeris, Muzika, menai ir idėjos: žvilgsnis po trisdešimties metų. Baltos lankos, 9. Vilnius: Baltos lankos, 1997. P. 183-206.
Recepcja muzyki Pendereckiego na Litwie, Lotwie i w Estonii. In: Muzyka Krzysztofa Pendereckiego. Poetyka i recepcja. Kraków: Akademia Muzyczna w Krakowie, 1996. P. 155-157.
Mikalojus Konstantinas Ciulionis compositore e pittore lituano. In: Il pensiero musicale degli anni venti e trenta. Atti del convegno, Arcavacata di Rende 1-4 Aprile 1993, Rende: Universita degli studi della Calabria, 1996. P. 215-223.
The Reception of Penderecki's Music in Lithuania, Latvia and Estonia. In: The Music of Krzysztof Penderecki. Poetics and Reception. Kraków: Akademia Muzyczna w Krakowie, 1995. P. 157-159.
Ideologie und Utopie: zur litauischen Musik 1956-1985. In: Musik als Botschaft. Musik und Totalitarismus. Bericht über das internationale Symposion im Rahmen des Festivals „Melos-Etos". Bratislava: Melos-Etos, 1995. P. 211-217.

Pranešimai konferencijose
D. Šostakovičiaus dalyvavimas Lietuvos muzikos kultūroje ir XX a. 7-8 dešimtmečių lietuvių muzikos modernizavimas. Tarptautinis simpoziumas „The North in the traditional cultures and the professional composer's schools", IMS studijų grupės „Shostakovich and his epoch" specialioji sesija. A. Glazunovo Petrozavodsko konservatorija, 2011 m. rugsėjo 1-7 d.
Modernios tapatybės ir daugiakultūrinės miesto tradicijos XX a. popdainose apie Vilnių.
Tarpdalykinė mokslinė konferencija „Tradicijos ir modernumo dermė, priešprieša, raidos perspektyvos". Klaipėdos universitetas, 2010 m. lapkričio 11-12 d.
Nuo dainuojančios revoliucijos ligi „Sakmės apie šūdvabalį": 1990-ųjų muzika. Seminaras „1990-ieji: paralelinės tikrovės / subjektyvūs pasakojimai". Vilnius, Nacionalinė dailės galerija, 2010 m. spalio 27 d.
From mysterious town to the city of adventure: nostalgic and utopian representations of Lithuanian capital in Vilnius' songs. X tarptautinė Belgrado menų universiteto muzikologijos katedros konferencija „Between Nostalgia, Utopia, and Realities". Belgrado menų universitetas, 2010 m. balandžio 14-17 d.
Écriture féminine: works by Lithuanian women composers in the 21st century. Tarptautinis simpoziumas „Music as a message of truth and beauty", skirtas Krokuvos muzikos akademijos 120-mečiui. Krokuvos muzikos akademija, 2008 m. gruodžio 2-4 d.
Narratives of the Lithuanian National Music: Origins and Values. ICTM 39 konferencija, specialioji sesija „Post-war musicology in the Baltic States of Lithuania, Latvia and Estonia: A reassessment". Vienos muzikos ir atlikimo menų universitetas, 2007 m. liepos 4-11 d.
Technological Sublime: Dj Spooky Deconstructing Adorno and Deleuze. IMS 18 kongresas „Passagen", specialioji sesija „Philosophies of Contemporary Music Revisited". Ciuricho universitetas, 2007 m. liepos 10-15 d.
Producing Lithuanian Sound: 20th-century Lithuanian Music and Its Changing Reception during Post-Soviet Years. IAML-IAMIC-IMS konferencija „Contemporary Classical Music". Gioteburgo universitetas, 2006 m. birželio 18-23 d.
Muzyka filmowa czasów totalitarnych. X lietuvių ir lenkų muzikologų konferencija „Uwikłania muzyki w ideologię socrealizmu". Krokuvos muzikos akademija, 2006 m. gruodžio 14-16 d.
Autorystės strategijos naujo muzikos eksporto ir importo režimo sąlygomis. IX lietuvių ir lenkų muzikologų konferencija „Muzika muzikoje: įtakos, sąveikos, apraiškos". Lietuvos kompozitorių sąjunga, Vilnius, 2003 m. spalio 10-11 d.
Lietuvos muzikos edukacijos sistema. AEC kongresas. Lietuvos muzikos akademija, Vilnius, 2002 m. lapkričio 15-18 d.
Privatumo ribos: sovietmečio dainos apie miestą. Konferencija „Paribiai: kita Lietuvos kultūros istorija". Kultūros, filosofijos ir meno institutas, Vilnius, 2002 m. gruodžio 2-3 d. 
Opera Broniusa Kutavičiusa „Lokys": w poszukiwaniu kulturowej tożsamośći. Simpoziumas  „Duchowość Europy Środkowej i Wschodniej w muzyce końca XX wieku". Krokuvos muzikos akademija, 2000 m. spalio mėn.
The 'Consecration' of Meanings and New Music Festivals in Lithuania. Transdisciplininis kolokviumas „Signs, Music. Society". Vienos taikomųjų menų universitetas, 1999 m. kovo 12-14 d.
Olivier Messiaen a Litwa: paralele, kontakty, recepcja. Tarptautinė konferencija „Recepcja twórczości Oliviera Messiaena". Vroclavo muzikos akademija, 1998 m. gruodžio 11-12 d. 
"Music, the Arts, and Ideas" by Leonard B. Meyer: a few remarks after 30 years.
V tarptautinis sisteminės ir komparatyvinės muzikologijos simpoziumas „Music and Signs". Valstybinis muzikos tyrimų institutas, Berlynas, 1997 m. rugsėjo 10-14 d. 
The rethorics of musical criticism. IV Šiaurės šalių semiotikos studijų asociacijos kongresas „Signs as Communication and Dialogue". ISI ( International Semiotics Institute ), Imatra, 1996 m. birželio 9-16 d.
New Lithuanian Music and Its Reception. ICMS5 (V tarptautinis muzikos signifikacijos kongresas). Bolonijos universitetas, 1996 m. lapkričio 14-16 d.
„Król Ubu" Krzysztofa Pendereckiego: znaczenia i konteksty. Tarptautinė mokslinė konferencija „Muzyka polska 1945-1995". Krokuvos muzikos akademija, 1995 m. gruodžio 6-10 d.
New Lithuanian music and its reception. 61 AMS (American Musicological Society) konferencija. Niujorkas, 1995 m. lapkričio 2-5 d.
Leonard B. Meyer: Music, Ideology and Culture. XXXIX Baltijos muzikologų konferencija. Vilnius, 1995 m. spalio 19-24 d.
Time and narrativity in Lithuanian minimal music. ICMS4 (IV tarptautinis muzikos signifikacijos kongresas). Sorbonos universitetas, 1994 m. spalio 10-13 d.
Recepcja muzyki Pendereckiego na Litwie, Lotwie i w Estonii. Tarptautinis simpoziumas „Krzysztof Penderecki: twórczość i jej recepja". Krokuvos muzikos akademija. 1993 m. gruodžio 10-12 d.
Nach und jenseits Heinrich Schenker: zum Post- und Anti-Schenkerismus in den USA nach 1970. XXVII Baltijos muzikologų konferencija. Talinas, 1993 m. gruodžio 1-4 d.
Ideologie und Utopie: zur litauischen Musik 1956-1985. Tarptautinis „Melos-Ethos" muzikologų simpoziumas „Musik als Botschaft". Bratislava, 1993 m. lapkričio 11-13 d.
Music and communication: the semiotic outlook on the Lithuanian music after 1956. Tarptautinis doktorantūros ir podiplominių studijų muzikos semiotikos seminaras. Helsinkio universitetas, 1993 m. rugsėjo 20-24 d.
The reception of M. K. Čiurlionis music. Tarptautinė konferencija „Il pensiero musicale degli anni '20 e '30". Kalabrijos universitetas, Arcavacata di Rende universitetas, 1993 m. balandžio 1-4 d.

Svarbesni mokslo populiarinimo straipsniai, recenzijos
Mycket att leva upp till? Om litauisk musikkritik på nya uppdrag. Nutida, no. 4, 2009/2010. P. 36-39.
Into Europe. The early history of the ISCM Lithuanian section. World New Music Magazine, No. 18, 2008. P. 49-55.
Baltijos muzikologų konferencijos: kultūrinė misija ir politikos girnos. Literatūra ir menas, 2007-10-12.
Leģitimējot nacionālo skanējumu: pēckara Lietuvas mūzikas meinstrīms un tā mainīgā uztvere. Mūzikas Saule, 5(37), 2006.
Polish-Lithuanian Dialogues, Lithuanian Music Link, no 13, 2006, p. 7.
Is There a Genuine Lithuanian Sound Today? Lithuanian Music Link, no 10, 2005. P. 3.
Vytautas Bacevičius progresistas. Literatūra ir menas, 2005-09-16.
Nacionalinėms premijoms 15 metų. Naujas židinys-Aidai, nr 4, 2004. P. 150-152.
Baltijos muzikos fragmentai Berlyne. Kultūros barai, nr 4, 2003. P. 59-61.
Litauische Musik der Gegenwart. MaerzMusik. Festival für aktuelle Musik. Berlin: MaerzMusik, 2003. P. 18-25.
Felikso Bajoro muzikos interpretacijų rinktinė. Lietuvos muzikologija III. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2002. P. 202-204.
Mapping the Lithuanian Music Education System.  The Effects of the Bologna Declaration on Professional Music Training in Europe. AEC SOCRATES NEWSLETTER I, 2002. 
Kinai atsiveria Vakarams, lietuviai žvelgia į Rytus. Kultūros barai. Nr. 11, 2002. P. 37-41.
Pastabos dėl Nacionalinės Lietuvos kultūros plėtros programos 2003-2009 metams. Literatūra ir menas, 2002-10-04.
Aksominė uždanga. Dvasingumas po komunizmo. Kultūros barai. Nr 1, 2001. P. 44-47.
Bronius Kutavičius' Lokys. Lithuanian Music Review, a special issue, 2001. P. 22-26.
Lietuvių muzikos sodas ir jo darbininkai [O. Narbutienės knygos apie Eduardą Balsį recenzija]. Kultūros barai, nr 10, 2000. P. 91-92.
Opera „Lokys": sapnas apie paslaptingą Žemaitijos praeitį. Lietuvos rytas, 2000-05-30.
Reikšmių „konsekracija" ir naujosios muzikos festivaliai Lietuvoje. Kultūros barai. Nr. 12, 1999. P. 30-34.
Konstrukcijos ir reminiscencijos [M. Urbaičio kūriniai Vilniaus festivalyje]. 7 meno dienos, 1999-07-02.
„Warszawska Jesień" 1998: spojrzenie na Północ. Dysonance. Nr. 12, 1998. P. 35-36.
Lietuvių muzika: tradicijos ir inspiracijos. 7 meno dienos, 1998-11-20.
„Gaida" nenustebino, tačiau ir nenuvylė. Lietuvos rytas, 1998-11-17.
„Varšuvos ruduo" atsigręžė į Šiaurę. Lietuvos rytas, 1998-10-13.
Budėjimo ir garbinimo muzika [A. Martinaičio „Pieta" Vilniaus festivalyje]. 7 meno dienos, 1998-06-19.
Kas laukia muzikos XXI amžiuje. Kultūros barai, 1998. Nr. 3 ir Nr. 4. P. 59-60; 53-57.
Lietuvių ir lenkų muzikų ryšių fragmentas [Krokuvos muzikos akademijos išleistos rinktinės W kręgu muzyki litewskiej recenzija]. 7 meno dienos, 1998-01-23.
XXI amžius: vertybių žūties ar žvaigždžių metas? Lietuvos rytas, 1997-12-23.
Pirmas smūgis į skardinę: amerikietiškų vizijų pliūpsnis Vilniuje. Lietuvos rytas, 1997-11-25.
Muzika ir ženklai. 7 meno dienos, 1997-10-17.
Composer Algirdas Martinaitis: music as the rhetoric of experience. Vilnius, 1997 (winter). P. 188-195.
Penktasis muzikos semiotikų kongresas Bolonijoje. 7 meno dienos, 1996-12-06.
„Varšuvos ruduo" nepasiduoda amžiaus pabaigos pesimizmui. 7 meno dienos, 1996-10-11.
Ginamoji kalba muzikos semiotikai. 7 meno dienos, 1996-07-12.
Postmodernizmo muzika pagal A. Chłopeckį. 7 meno dienos, 1996-05-24.
Nemokantis kalbos, bet pilnas kalbėjimo [A.Martinaičio muzikinis ciklas „Pradžios ir Pabaigos knyga"]. 7 meno dienos, 1996-05-10.
Festivalyje - akademiškumas ir avangardo klasika [„Jauna muzika"]. Lietuvos rytas, 1996-05-03.
Skaidrus [O.Balakausko] „Requiem in memoriam Stasys Lozoraitis". 7 meno dienos, 1996-04-05.
Penkiasdešimt pokario muzikos metų Krokuvos muzikologų akiratyje. 7 meno dienos, 1996-01-19.
Baltijos kraštų muzika Niujorke. Kultūros barai, 1996. Nr. 1. P. 49-54.
„Gaida": nėra troškimų ir laimės. Lietuvos rytas, 1995-12-08.
Baltijos kraštų muzikologai Vilniuje. Lietuvos rytas, 1995-10-27.
Suomių muzika po modernizmo. Lietuvos rytas, 1995-10-20.
Trisdešimt aštuntasis „Varšuvos ruduo": mitai, mados ir fobijos. 7 meno dienos, 1995-10-13.
Klasika ir konvencijos. 7 meno dienos, 1995-03-24.
Struktūralistinė M.K.Čiurlionio interpretacija. Kultūros barai, 1995. Nr. 8/9. P. 62.
Muzika ir universalijos muzikos semiotikų akimis. Lietuvos rytas, 1994-10-21.
Fragmentai iš Varšuvos: muzika atsisveikina, atnašauja, meldžiasi, elgetauja, parsiduoda... Lietuvos rytas, 1994-09-30/10-07.
Akademiškesnė „Gaidos" versija. 7 meno dienos, 1994-12-16.
Hommage à Eggebrecht: iš muzikologės dienoraščio. 7 meno dienos, 1994-09-23.
K. Pendereckio dienos Krokuvoje. 7 meno dienos, 1994-01-28.
Apie lietuvių muziką, visuomenę ir jausmus. Kultūros barai, 1993. Nr. 10. P. 18-23.
Balsas iš Lietuvos [Broniaus Kutavičiaus „Trys Adomo Mickevičiaus sonetai"]. Šiaurės Atėnai, 1992-06-19.

Kitos publikacijos
Lietuvos muzika / Istorija ir kontekstai. Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija. Konferencijų rinkiniai ir specialieji leidiniai 2000-2009. Sud. Rūta Stanevičiūtė, Audronė Žiūraitytė. Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2009.

Straipsniai enciklopedijose:
Estetikos enciklopedija. Sud. Juozas Mureika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010.
Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. XV: Mez-Nag. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009.
Muzikos enciklopedija. II-III tomai, Vilnius, 2003-2007.

Anotacijos festivalių ir renginių bukletuose, pokalbiai su kompozitoriais ir muzikologais, muzikologijos ir mokslo populiarinimo straipsnių vertimai.

Straipsniai CD bukletams
Šarūnas Nakas. Nuoga. Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centras, 2007.
Bronius Kutavičius. Lokys. Ondine, 2002.
Lietuvių naujosios muzikos metai 1998. Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centras, 1999.
Mindaugas Urbaitis. Meilės daina ir išsiskyrimas. Vilniaus plokštelių studija, 1998.
Musica Humana. Cantus ad futurum. Vilniaus plokštelių studija, 1998.

Atnaujinta 2012-01-04

Kontaktai

(c) 2009 Lietuvos kompozitorių sąjunga