Afiša    |    LKS    |    Nariai    |    Padaliniai    |    Festivaliai    |    Paslaugos    |    Konkursai    |    DAR   

JŪRATĖ MARIJA TRILUPAITIENĖ

R. Danisevičiaus nuotr.Jūratė Marija Trilupaitienė gimė 1943 m. lapkričio 10 d. Vilniuje. 1968 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją, dirbo pedagoge. 1978 m. buvo priimta į Lietuvos valstybinės konservatorijos Muzikos teorijos laboratoriją. 1988 m. apgynė kandidatinę disertaciją „Protestantiška muzika Lietuvoje (XVI a. antroji-XVII a. pirmoji pusė)". 1999 m. apgynė habilitacinį darbą „XVI-XVII a. Lietuvos bažnytinė muzika: konfesinių sąjūdžių poveikis jos raidai", už kurį jai suteiktas habilituoto daktaro mokslo laipsnis.
1989 m. buvo pakviesta dirbti į Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos ir sociologijos instituto Kultūrologijos skyrių. 1990 m. reorganizavus šį skyrių ir įkūrus Kultūros ir meno institutą (KMI) pradėjo dirbti naujai įsteigtame Muzikologijos skyriuje, buvo išrinkta šio skyriaus vedėja bei Instituto tarybos nare. 1993 m. tapo šios tarybos pirmininke, 1997 m. perrinkta antrajai kadencijai. 2002 m. reorganizavus KMI, dirbo Kultūros, filosofijos ir meno institute vyriausiąja mokslo darbuotoja, vadovavo Muzikologijos skyriui. 2002-2007 m. KFMI tarybos pirmininkė. Nuo 1989 m. - Lietuvos kompozitorių sąjungos narė.
Muzikologė nuolat dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Skaitė pranešimus Upsalos, Lundo, Varšuvos, Krokuvos, Greifsvaldo universitetuose bei kitų institucijų rengtose konferencijose Krokuvoje, Maskvoje, Taline, Rygoje, Minske, Liubline, Leipcige, Bonoje ir kitur. Dalyvavo Europos Tarybos kultūrinių kelių programose „Baroko kelias", „Vienuolynų kelias". Muzikologė skaito pranešimus kultūros vakaruose, parodų atidarymuose, yra skaitmeninės saugyklos ir svetainės www.musicalia.lt konsultantė.
Yra sudariusi kompaktinių plokštelių, skirtų Lietuvos muzikiniam palikimui. Mokslo leidinių recenzentė ir sudarytoja.
Už nuopelnus Lietuvos valstybei ir pastangas garsinant Lietuvos vardą pasaulyje 1999 m. J. M. Trilupaitienė apdovanota Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. 
Muzikologės mokslinių interesų sritis - muzikinis gyvenimas Lietuvoje nuo seniausių laikų iki XIX a.

SVARBIAUSIEJI DARBAI

Monografijos
Jėzuitų muzikinė veikla Lietuvoje. Vilnius: Muzika, 1995. 221 p.
Klavyrinė  XVII amžiaus Lietuvos muzika = Lithuanian Keyboard Music of the Seventeenth Century. Parengė Jūratė Trilupaitienė. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2004. 260 p. faks. (Lietuvos menotyros šaltiniai); Kn. taip pat: Pratarmė: p. 5-8 (liet. ir ang. k); Iš XVII amžiaus Lietuvos klavyrinės muzikos istorijos. 258 p.  

Moksliniai straipsniai
Lietuvos bažnytinės muzikos pokyčiai Tridento visuotinio Bažnyčios susirinkimo šviesoje. Tridento visuotinio bažnyčios susirinkimo (1545-1563) įtaka Lietuvos kultūrai. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2009. P. 238-255.
Keli XVIII a. LDK bažnytinės  muzikos bruožai. Menotyra. Nr. 1-2, 2009. P. 36-49.
Šv. Brunonas ir krikščioniška giesmė pagoniškoje Lietuvoje. Soter. T.  29 (57), 2009. P. 157-167. 
Musikalien aus Königsberg in der Lietuvos mokslų akademijos biblioteka und in der Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Musik-Sammlungen-Speicher interkultureller Prozesse. Teilband A. Stuttgart: Franz Steiner Verlag, 2007. P.195-206.
Kristupas Klabonas: gyvenimo ir kūrybos bruožai. Menotyra. Nr. 1, 2007. P. 16-24.
Peculiarities of Confessional Music in Vilnius: Problems of Research and Perspectives. Musikgeschichte in mittel- und Osteuropa. Mitteilungen der internationalen Arbeitsgemeinschaft an der Universität Leipzig. Heft 11. Leipzig: Gudrum Schröder Verlag, 2006. S.195-206.
Iš Lietuvos bernardinų muzikinio gyvenimo istorijos. Menotyra. Nr. 1, 2005. P. 20-26.
Iš Užnemunės bažnytinės muzikos istorijos. Užnemunė: visuomenė ir dvasinio gyvenimo procesai. Vilnius, 2005. P. 227-237.
Polsko Litewskie związki w muzyce sakralnej: podobieństwo i róźnice. Litwa i Polska. Dziedzictwo sztuki sakralnej. Warszawa: Polska Akademia Nauk, 2004. P. 155-164
The Saphiega album against the back ground of cultural and musical life in the Grand Duchy of Lithuania in the 17th century. Sapieha Album: Musica Jagellonica. Kraków, 2004. P.VII-XV.
Lietuvos ir Italijos muzikiniai ryšiai XVII a. Menotyra. Nr. 1, 2003. P. 37-42.
Dwa utwory Johann Sebastiani. Complexus effectuum musicologiae studia Miroslao Perz Septuagenario dedicata. Studia et Dissertationes Instituti Musicologiae Universitatis Varsoviensis. Seria B. Tom XIII. Kraków: Rabid, 2003. P. 117-122.
Zwei Notaensammlungen des 17. Jahunderts aus Königsberg: Claviertabulatur und Fragmente von Heinrich-Schütz-Werken. Deutsch-baltische musikalische Beziehungen: Geschichte-Gegenwart-Zukunft. Bonn: Edition IME, 2003. S. 261-274.
Lietuvos ir Italijos muzikiniai ryšiai XVI a.  Menotyra. Nr. 1, 2002. P. 64-69.
Kai kurie muzikinio gyvenimo bruožai Lietuvoje politinių įvykių kontekste (1798-1863 m.). Kultūrologija. Nr. 9, 2002. P. 132-148.
Apie Lietuvos vėlyvųjų viduramžių muzikos istorijos šaltinius. Menotyra. Nr. 3, 2001. P. 17-18.
Martynas Mažvydas: Pirmųjų lietuviškų knygų giesmės. Vilnius: Baltos lankos, 1998, p. 25.
Rękopis Sapiehów - obraz muzyki barokowej w środowisku wileńskih bernardynόw w XVII w. Affetti musicologici. Krakòw: Musica Iagellonica, 1999. P. 203-209.
Nieznany XVII-wieczny rękopis z Kroz. Muzyka. Warszawa: Polska Akademia Nauk, 1993. Nr. 1. P. 97-102.
Zygmunt Lauksmin a życie muzyczne Akademii Wileńskiej. Muzyka. Warszawa: Polska Akademia Nauk, 1992, Nr. 1. P. 103-116.

Pranešimai konferencijose
Liublino unijos atgarsiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzikiniame gyvenime. Tarptautinė mokslinė konferencija „Liublino unija: idėja ir tęstinumas". Vilnius, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, 2009 m. lapkričio 19-20 d.
Jagiellonian dynasty musical culture of the Grand Duchy of Lithuania: between sacrum and profanum. Tarptautinė konferencija „The musical heritage of the Jagiellonian era in Central and Eastern European countries". Varšuva, Nacionalinė biblioteka, 2009 m. rugpjūčio 25-29 d.
Jėzuitai ir Lietuvos muzikinė kultūra XVI-XVII a. Tarptautinė mokslinė konferencija „Jėzuitai Lietuvoje (1608-2008): gyvenimas, veikla, paveldas". Vilnius, 2008 m. spalio 9-10 d.
Aleksandro Jogailaičio dvaro muzikinė kultūra europiniame kontekste. Tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis ir jo epocha". Vilnius, 2006, lapkričio 9-10 d. 
Lietuvos didžiųjų Kunigaikščių  Vilniaus rūmų XVI-XVII a. muzikinė kultūra europiniame kontekste - The musical culture of the 16th and 17th centuries in the context of the European experience. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste = The Palace of the Grand Dukes of Lithuania and its Restoration within the Context of the European Experience. Org.: Lietuvos Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos dailės muziejus. Vilnius, 2006 m. spalio 11-12 d.
Materials from the Königsberg Collection in the Lithuanian library of the science academy and the M. Mažvydas library in Vilnius. Tarptautinis kongresas „Musik-Sammlungen - Speicher interkultureller Prozesse". Bonos universitetas (Vokietija), 2005 m. rugsėjo 28-spalio 1 d.
Vlijanie reformatorskogo dviženia na muzykalnuju kulturu Velikogo Kniazestva Litovskogo. Konferencija Rusijos mokslų akademijos Slavistikos institute. Maskva, 1998 m. lapkričio 18-19 d.
Vilnius als Musikzentrum des Grossfurstentums Litauen. Konferencija „Interregionale musikkulturelle Beziehungen im Ostseeraum". Greifsvaldas (Vokietija), 1996.
A general overview of Lithuanian choral music and its effects on the independence movement.  Konferencija „Choral singing and Ethnic/National identity in the Baltic Area". Lundas (Švedija), 1995 m. rugpjūčio 17-20 d.

Kontaktai

(c) 2009 Lietuvos kompozitorių sąjunga