RŪTA GAIDAMAVIČIŪTĖ
Muzikologė Rūta Gaidamavičiūtė (g. 1954) 1978 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija, LMTA), prof. Algirdo Ambrazo muzikos teorijos klasę. 1993 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją tema „Lietuvių muzikos ritmo sutartiniškoji tradicija".
1978-1981 m. dėstė Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų (dabar Klaipėdos universiteto menų fakultetas) Muzikos teorijos katedroje. Nuo 1981 m. Rūta Gaidamavičiūtė yra LMTA Muzikos teorijos katedros pedagogė, dėsto klasikinės polifonijos kursą bei specialybę muzikologams. Nuo 1998 m. - docentė.
Rūta Gaidamavičiūtė yra Lietuvos kompozitorių sąjungos narė (nuo 1981), LKS muzikologų sekcijos biuro (1998-2005) bei tarybos (nuo 1999) narė. Muzikologė taip pat buvo Kūrinių įsigijimo ekspertų komisijos prie Kultūros ministerijos (1994-1997), TVR įrašų įsigijimo ekspertų komisijos (1984-1996, su pertrauka), „Gaidos" festivalio repertuaro komisijos (1999-2002, 1997 - pirmininkė) narė. Šiuo metu Rūta Gaidamavičiūtė yra LMTA Muzikologijos instituto Muzikos istorijos ir teorijos skyriaus vedėja (nuo 1993), Muzikos informacijos ir leidybos centro komiteto narė (nuo 1996), Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pirmininko pavaduotoja (nuo1999), Muzikos enciklopedijos mokslinės redakcinės komisijos bei Nacionalinių premijų teikimo tarybos narė (nuo 2001).
Nuo studijų metų Rūta Gaidamavičiūtė dalyvauja mokslinėse Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose, yra paskelbusi per 30 mokslinių straipsnių, parašiusi daugiau nei 200 straipsnių Muzikos enciklopedijai. Lietuvos dienraščiuose, savaitraščiuose ir žurnaluose muzikologė yra paskelbusi apie 150 kūrybinio pobūdžio publikacijų, pokalbių su kompozitoriais, muzikologais, muzikantais, parašiusi apie 100 muzikos kūrinių bei koncertų recenzijų, parengusi apie 70 radijo ir televizijos laidų.
1988 m. Rūta Gaidamavičiūtė pelnė Kultūros fondo ir M. K. Čiurlionio draugijos premiją.
Moksliniai interesai: šiuolaikinė lietuvių muzika, ritmo problemos, liaudies ir profesinės muzikos ryšiai.
SVARBIAUSIEJI DARBAI
Knygos, sudaryti leidiniai
Juozas Antanavičius, Tarp muzikos, mokslo ir kalnų. Sudarytoja Rūta Gaidamavičiūtė. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2010. 704 p. ISBN 9789986503965.
Rūta Gaidamavičiūtė, Muzikos įvykiai ir įvykiai muzikoje. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2008. 359 p. ISBN 978-9986-503-82-8.
Rūta Gaidamavičiūtė, Vidmantas Bartulis. Tarp tylos ir garso. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2007. 358 p.
Rūta Gaidamavičiūtė, Nauji lietuvių muzikos keliai. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2005, 407 p. ISBN 9986-503-50-7.
Rūta Gaidamavičiūtė, Kūrybinių stilių pėdsakais. Pokalbiai su muzikais. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2005, 454 p. ISBN 9986-503-56-6.
Osvaldas Balakauskas. Muzika ir mintys. Sudarytoja Rūta Gaidamavičiūtė. Vilnius: Baltos lankos, 2000. 363 p., ISBN 9955-00-016-3.
Menotyra. Studies in Art [mokslo darbų žurnalas]. Vilnius: ACADEMIA, 1997. Sudarytoja.
Moksliniai straipsniai
Interpretationen des Komponisten Imäges im Schaffen (von V. Bartulis). In: Musical Work: Boundaries and Interpretations. Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2006. p. 89-96.
Vidmanto Bartulio kameriškumas - reakcija į muzikos reglamentavimo normas. In: Kameriškumo raiška ir kriterijai. Vilnius: LMTA, 2005. P. 129-135.
Muzikos ir teksto jungčių prasminė ir funkcinė įvairovė XX a. II pusės lietuvių kompozitorių kūryboje. In: Menotyra, 2004. T. 34, Nr. 1. P. 25-31.
Globalizacijos atspindžiai lietuvių muzikoje. In: Meno ir žmogaus sąveika: kūryba, interpretacija, pedagogika [mokslinės konferencijos, įvykusios 2004 m. balandžio 21 d., pranešimai ir moksliniai straipsniai]. Vilnius: LMA, 2004. P. 104-112.
Integruojanti Vidmanto Bartulio vaizduotė. In: Muzika muzikoje. Įtakos, sąveikos, apraiškos. IX lenkų-lietuvių konferencija. Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2004. P. 86-101.
Symbolism and Historical Imagination in the Music of Bronius Kutavičius. In: Constructing Modernity and Reconstructing Nationality. Lithuanian Music in the 20th Century. Ed. by Rūta Stanevičiūtė-Goštautienė and Audronė Žiūraitytė. Vilnius: Kultūros barai, 2004. P. 49-71.
Reflexion musikalischer Kontakte im Schaffen von Vidmantas Bartulis. In: Deutsch-baltische Beziehungen: Geschichte-Gegenwart-Zukunft. Bericht über die 35 Konferenz des Musikwissenschaftler des Baltikums in Vilnius 18.-20. Oktober 2001. Hrsg. von Audronė Žiūraitytė und Klaus-Peter Koch. Studio Verlag, 2003. S. 51-61.
Muzikos kūrybos sąsajos Europos erdvėje: pozityvas ir negatyvas. In: Lietuvos muzikos akademija kelyje į Europos aukštojo mokslo erdvę. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 2003. P. 87-99.
Broniaus Kutavičiaus komponavimo principai (simfonijos oratorijos „Epitafija praeinančiam laikui" (1998) pavyzdžiu). In: Muzikos komponavimo principai. Tarp etno- ir techno. Naujosios muzikos komunikacijos centras, Kronta, 2003. P. 59-68.
Musiksprache der Oper „Liebe aus der Ferne". In: Muzikos komponavimo principai: perimamumas ir atnaujinimas šiuolaikinėje muzikoje. LMA, NMKC, 2002. P. 115-121.
Kai kurie muzikos ir teksto santykių aspektai XX a. II pusės lietuvių muzikoje. In: XXI amžiaus muzika ir teatras: paveldas ir prognozės. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 2002. P. 5-11.
Felikso Bajoro muzikos ritmas. In: Feliksas Bajoras. Viskas yra muzika. Sudarytoja G. Daunoravičienė. Art seria, 2002. P. 99-113.
Minimalismus in der litauischen Musik aus der Sicht der Nationalen Tradition. In: Music of the twentieth century within the Horizons of musicology. Vilnius, 2001. P. 97-102.
Įamžinta Čikagos lietuvių opera. In: Menotyra, 2000. Nr. 3 (20). P. 80-82.
Пример независимого творчества. In: Музыкальная академия, Москва, 2000. Nr. 3. C. 145-151.
Творчество начинается после того, когда что-либо отбросишь. In: Музыкальная академия. Москва, 2000. Nr. 3. C. 160-164.
Maketai ir pilnos fonogramos įvairių lygių mokymo procese. In: Muzikinis ugdymas: tęstinumo ir grandžių sąveikos problemos. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija,1999. P. 17-52.
Improvizacija liaudies ir profesionalioje kūryboje. In: Improvizacija folklore. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 1999. P. 173-182.
Muzikos gyvenimo permainos atkūrus Nepriklausomybę. In: Dailė, muzika ir teatras valstybės gyvenime 1918-1998 m. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 1998. P. 104-112.
Vytauto Bacevičiaus „Kosminė poema" fortepijonui. In: Menotyra, 1998, Nr. 4. P. 85-91.
Znaczenie i wpływ nietradycyjniego myślenia B. Kutavičiusa, O. Balakauskasa, F. Bajorasa na kształtowanie się nowego oblicza muzyki litewskiej. In: W kręgu muzyki litewskiej. Krakow: Akademia muzyczna w Krakowie, 1997. P. 89-100.
Broniaus Kutavičiaus „Jeruzalės vartai". In: Menotyra, 1997, Nr. 2. P. 8-20.
Simbolika Broniaus Kutavičiaus kūriniuose. In: Muzikos kultūros situacija Nepriklausomoje Lietuvoje [tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimai]. Vilnius: Margi raštai, Lietuvos muzikos akademija, 1996. P. 39-46.
Музыковедение на пути к перестройке. In: Прибалтиский музыковедческий сборник. Vilnius, 1992. Nr. 4. C. 5-13.
Būdingieji ritmo bruožai. In: Stasys Vainiūnas. Vilnius, 1991. P. 156-164.
Sutartinių ritmikos panaudojimo galimybės profesionalioje kūryboje. In: Menotyra, 1990. T. 17. P. 130-140.
"Just one aspect of art. Behind the horizont and beyond. Is everything possible in art?". In: Tyla. The composer Osvaldas Balakauskas, Fisher-Druck-Peine, 1988, II-27-67-82.
Ritmičeskije novšestva v tvorčestve litovskich kompozitorov. In: Pribaltiskij sbornik. Tallinn, 1985. P. 72-85.
Sutartinių ritmikos, poetinio teksto ir formos paralelės. In: Menotyra, 1985. T. 13. P. 70-85.
M. K. Čiurlionio kūrinių fortepijonui ritmas. In: Menotyra, 1984. T. 12. P. 19-32.
Ritmikos naujovės lietuvių kompozitorių kūriniuose. In: Muzika. 1984. T. 4. P. 12-23.
Apie A. Venckaus kūrybinį palikimą. In: Literatūros ir meno archyvas. 1977, birželis.
Pranešimai konferencijose
Von Geda bis Donelaitis: Zwischen Moderne und Rückbesinnung [Nuo Gedos iki Donelaičio: tarp modernumo ir šaknų]. 43-oji tarptautinė Baltijos muzikologų konferencija, skirta Broniaus Kutavičiaus 80-mečiui „Muzika, pakeitusi laiką: Baltijos kraštų kūrybos proveržis po 1970 m.". Vilnius, 2012 m. rugsėjo 12-14 d.
Vidmanto Bartulio kameriškumas - reakcija į muzikos reglamentavimo normas. Konferencija „Kameriškumo raiška ir kriterijai". Vilnius, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2005 m. balandžio 14 d.
Vidmanto Bartulio „Pamoka" - tarp aleatorikos ir autorinės interpretacijos. Klaipėdos muzikologinė konferencija, skirta Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Muzikos istorijos ir teorijos katedros 30-mečiui. Klaipėda, 2005 m. spalio 27 d.
Globalumo tendencijos ir lietuvių muzika. Lietuvos muzikos akademijos konferencija „Meno ir žmogaus sąveika: kūryba, interpretacija, pedagogika". Vilnius, 2004 m. balandžio 21 d.
Kompozitoriaus įvaizdžio interpretacijos kūryboje (Vidmanto Bartulio pavyzdžiu). XXXVIII Baltijos muzikologų konferencija „Muzikos kūrinys jo ribos bei interpretacijos". Vilnius, 2004 m. spalio 21-23 d.
Reflections of globalization in Lithuanian music [Globalizacijos atspindžiai lietuvių muzikoje]. XXXVII Tarptautinė Baltijos muzikologų konferencija. Riga, 2003 m. spalio 23-25 d.
Symbolism and Historical Imagination in Kutavičius's music. 17-asis Tarptautinės muzikologų draugijos (IMS) kongresas. Leuven, 2002 m. rugpjūčio 1-7 d.
The musical language of Osvaldas Balakauskas' opera „La Lointaine". Tarptautinė konferencija „Komponavimo principai: perimamumas ir atnaujinimas šiuolaikinėje muzikoje". Vilnius, 2002 m. spalio 12 d.
Nachklaenge der anderen Musik im Schaffen von Vidmantas Bartulis. XXXV Baltijos muzikologų konferencija „Vokietijos ir Baltijos šalių muzikiniai ryšiai - praeitis - dabartis - ateitis". Vilnius, 2001 m. spalio 18-21 d.
Poezijos ir muzikos sambūvio įvairovė. Tarptautinė mokslinė konferencija „XXI amžiaus muzika ir teatras: paveldas ir prognozės". Vilnius, LMA, 2001 m. spalio 26 d.
Einige Aspekte des Verhaltnises zwischen der Musik und dem Text in der litauischen Musik der 1. Halfte des 20. Jahrhunderts". Tarptautinė konferencija „15 Slovenian Musical Days". Liubliana, 2000 m. balandžio 11-14 d.
Kai kurie muzikos ir teksto santykių aspektai II-sios XX a. pusės lietuvių muzikoje. IV respublikinė mokslinė-metodinė konferencija „Tautos muzikinė kultūra: plėtros idėjos ir galimybės". Klaipėda, 2000 m. vasario 3 d.
Bronius Kutavičius Symphony-oratorio „Epitaph to the Passing Time". XXXIV tarptautinė Baltijos šalių konferencija „Symphonic Music and Symphony Orchestras - Traditions, History, Development". Riga, 2000 m. rugsėjo 20-22 d.
Liudviko Rėzos „Lietuvių liaudies dainų" ritmo bruožai. Konferencija „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos regiono muzika, praeitis ir dabartis". Klaipėda, 1999 m. kovo 19 d.
Bronius Kutavičius' Principles of Arrangements [Charakteringi Broniaus Kutavičiaus kompoziciniai principai]. Tarptautinė konferencija „Muzikos komponavimo principai. Teorija ir praktika". Vilnius, 1999 m. balandžio 22-23 d.
Aenderungen in der litauischen Musikwissenschaft nach der Erlangung der Staatlichen Souverinitaet. XXXIII tarptautinė Pabaltijo muzikologų konferencija. Talinas, 1999 m. lapkričio 26-28 d.
The national aspekt of minimalism in Lithuania [Minimalizmas Lietuvoje. Tautinis aspektas]. XXXII Baltijos muzikologų konferencija. Vilnius, 1998 m. lapkričio 7 d.
Improvizacija liaudies ir profesionalioje kūryboje. Tarptautinė konferencija „Improvizacija folklore". Vilnius, 1998 m. gruodžio 5-6 d.
Bronius Kutavičius, Feliksas Bajoras, Osvaldas Balakauskas: netradicinio mąstymo poveikis vertybių kaitai. VII lietuvių-lenkų muzikologų konferencija „Vertybiniai šiuolaikinės muzikos aspektai. Bacevičių kūryba". Vilnius, 1997 m. gegužės 16-17 d.
Naujasis Broniaus Kutavičiaus ciklas. XXXI tarptautinė Baltijos muzikologų konferencija „Stiliaus problemos. 90 metų Baltijos kompozitorių muzika". Riga, 1997 m. spalio 9-12 d.
Sutartinių įtaka Juliaus Juzeliūno muzikos ritmui. Konferencija „Juliaus Juzeliūno kūrybos veiklos ir idėjų pėdsakais". Druskininkai, 1996 m. gegužės 25 d.
Simbolika Broniaus Kutavičiaus kūriniuose. Tarptautinė konferencija „Muzikos kūryba, interpretacija ir teatras epochų sandūroje". Vilnius, 1996 m. lapkričio 19 d.
Kai kurie formos ritmo aspektai Mažulio kūriniuose. Konferencija, skirta Ryčio Mažulio kūrybai. Druskininkai, 1994 m. gegužės 7 d.
V. Bacevičiaus „Kosminė poema" fortepijonui. V tarptautinė lenkų-lietuvių koferencija. Vilnius, 1994 m. lapkričio 18 d.
Progresyvaus laiko modelis. Jaunimo kamerinės dienos Druskininkuose, 1993 m. gegužės 15 d.
Jaunųjų kompozitorių kartos: R. Kabelis ir M. Urbaitis. IV lenkų-lietuvių muzikologų konferencija. Krokuva, 1993 m. gegužės 15 d.
К авангарду через национальное (на примере творчества Б. Кутавичюса). Konferencija „Отечественный музыкальный авангард в контексте мирового искусства XX века". Minskas, 1992 m. kovo 12-14 d.
70-90 metų jaunieji. Konferencija „Naujausios lietuvių ir lenkų muzikos tendencijos tradicijų kontekste". Vilnius, 1991 m. spalio 23-25 d.
Jaunųjų kameriškumas - išeities taškas ar pozicija? Kūrybinio jaunimo dienos Vilniuje. 1986 m. lapkričio 15 d.
Jaunimo kūrybinės problemos. Jaunimo kamerinės dienos Druskininkuose, 1986 m. gegužės 17 d.
Specialybės dėstytojo vaidmuo ruošiant muzikologą. Konferencija „Specialybės ir kitų individualiųjų disciplinų dėstytojų vaidmuo ugdant aukšto profesinio-idėjinio lygio menininką". Vilnius, 1985 m. kovo 27 d.
Jaunieji muzikologijos kelyje. XVIII Pabaltijos muzikologų konferencija „Pabaltijo respublikų aktualios muzikologijos problemos". Talinas, 1984.
Kintamo metro lietuvių liaudies dainos ir jų įtaka profesinei kūrybai. Konferencija „Muzikos kalba. Suvokimo ir interpretacijos aspektai". Vilnius, 1984 m. balandžio 19 d.
Ritminės kalbos naujovės pastarojo laikotarpio lietuvių kompozitorių kūryboje. XV Pabaltijo muzikologų konferencija. Talinas, 1981.
Mokymo priemonės, metodiniai darbai
Renesanso muzikos kultūros įvadas. Nyderlandų (frankų-flamandų) polifonistų mokykla (kartu su G. Daunoravičiene). In: Muzikos kalba. Viduramžiai, Renesansas. I d. Sudarytoja G. Daunoravičienė. Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2003. P. 113-136.
Fonogramų ir maketų naudojimas mokymo procese. Gama, 1998, Nr. 23, p. 14-16.
Polifonijos programa choro dirigavimo specialybės studentams (kartu su Jonu Tamulioniu). Lietuvos muzikos akademija, 1997.
Ritmo aleatorika. Gama, 1997, Nr. 17, p. 23-26.
Ritmo ostinato. Gama, 1997, Nr. 16, p. 38-41.
Muzika kiekvienam yra apie ką kitą. Gama, 1996, Nr. 14, p. 25-30.
Lavinkime ritmo pojūtį. Gama, 1994, Nr. 5, p. 16-18.
Kitos publikacijos
Feliksas Bajoras' Symphony no. 5. Lithuanian Music Link, 2004. No. 8.
Balakauskas Osvaldas, Bartulis Vidmantas. In: Die Musik in Geschichte und Gegenwart.
Personenteil, Bd.2. Allgemeine Enzyklopaedie der Musik, Barenreiter-Verlag, Kassel, 1999.
Žvilgsnis į Vidmanto Bartulio kūrybą. Kultūros barai, 1998, Nr. 11, p. 28-31.
Netradicinio mąstymo poveikis vertybių kaitai. Krantai, 1998, Nr. 4, p. 59-64.
Nuo penklinės iki ženklo ir simbolio. Krantai, 1998, Nr. 1, p. 66-71.
Šeštoji „Gaida": neįprastos temos ir kontekstai. Kultūros barai, 1997, Nr. 2, p. 36-38.
Simbolika Broniaus Kutavičiaus kūriniuose. Kultūros barai, 1997, Nr. 4, p. 23-27.
Jauna muzika: Pagarba įteisintoms vertybėms ir hierarchijoms. Kultūros barai, 1996, Nr. 6, p. 35-36.
„Gaida". Savęs ieškojimas kreivų veidrodžių karalystėje. Kultūros barai, 1996, Nr. 1, p. 21-22.
Antrasis Muzikos enciklopedijos tomas. Muzikos barai, 2004 vasaris-kovas, p. 35.
Bronius Kutavičius: by Fire and with Faith // Lithuanian Music Link, No. 6, April/September 2003.
Vidmanto Bartulio oratorija „Nelaimėlis Jobas". Muzikos barai, 2003 liepa-rugpjūtis Nr. 7-8, p. 16-17.
Devyni - gražus skaičius. Literatūra ir menas, 2003 m. kovo 7 d.
Vidmantas Bartulis Universal Prayers. Lithuanian Music Link, No. 4 April / September 2002.
Erdvė diskusijoms. 7 meno dienos, 2002 m. lapkričio 22 d.
Intertekstualūs Vidmanto Bartulio žaidimai. Kultūros barai, 2002, Nr. 6, p. 33-37.
Muzikos enciklopedija visiems. Muzikos barai, 2001, Nr. 3 p. 35.
Darnos ir harmonijos herojus (kartu su V. Markeliūniene ir G.Daunoravičiene). Dienovidis, 2001, Nr. 3, p. 44-47.
Kultūra turtėja ne vien šia diena. Muzikos barai, 1999 kovas, Nr. 3, p. 11.
Dovana mums visiems. Šiaurės atėnai, 1998 m. gruodžio 19 d.
I like Bartulis. Dienovidis, 1999 m. kovo 12-18 d.
Aštuntoji „Gaida" - vertybių atrankos metas. 7 meno dienos, 1998 m. lapkričio 20 d.
Permainos: kūrėjai ir suvokėjai. Dienovidis, 1998 m. gegužės 1-7, 8-14 d.
Nuo Čiurlionio iki eksperimentų. Lietuvos aidas, 1996 m. gruodžio 11 d.
„Jauna muzika" startuoja penktą kartą. Lietuvos aidas, 1996 m. balandžio 23 d.
Vokietijos ambasadoje skamba lietuviška muzika. Lietuvos rytas, 1996 m. kovo 22 d.
Sugrįžę apkabinkite Lietuvoje medį. Lietuvos aidas, 1996 m. kovo 16 d.
Osvaldo Balakausko kompaktinis diskas - temperamento ir intelekto lydinys. Lietuvos aidas, 1995 m. gruodžio 22 d.
Penktajame „Gaidos" festivalyje dominuos kamerinė muzika. Lietuvos aidas, 1995 m. lapkričio 24 d.
Muzikiniai prisiminimai apie M.K. Čiurlionį. Lietuvos aidas, 1995 m. rugsėjo 16 d.
Balsas, godotas Lietuvai. Lietuvos aidas, 1995 m. gegužės 26 d.
Paminėtas E. Balsys. Lietuvos aidas, 1994 m. gruodžio 29 d.
Juozui Gruodžiui - 100. Lietuvos aidas, 1994 m. gruodžio 24 d.
Nauja D. Lapinsko opera apie Ivesą. Lietuvos rytas, 1994 m. gruodžio 2 d.
Vėl „Gaida". Lietuvos aidas, 1994 m. gruodžio 2 d.
Simfoniniam diriguoja Jonas Aleksa. Lietuvos aidas, 1994 m. lapkričio 30 d.
Pristatant lietuviškos muzikos kolekciją. Lietuvos aidas, 1994 m. lapkričio 26 d.
Išėjusieji sugrįžta. Vilniuje rengiama lietuvių ir lenkų muzikologų konferencija, skirta Gražinos ir Vytauto Bacevičių kūrybai. Lietuvos aidas, 1994 m. lapkričio 17 d.
Du įsimintini koncertai diriguojant Dennisui Russelui Daviesui. Lietuvos aidas, 1994 m. lapkričio 16 d.
Lietuvių muzika Varšuvoje. Lietuvos aidas, 1994 m. spalio 13 d.
Kildami į profesines aukštumas, mes vis labiau pasiilgstame iškilių asmenybių. Lietuvos rytas, 1994 m. balandžio 22 d.
Skirta modernizmui. Literatūra ir menas, 1994 m. kovo 26 d.
Nenurimstantis Donatas. Lietuvos aidas, 1994 m. sausio 29 d.
De unge litauiske komponister i 70erne og 80erne. In: Musikhøst 92. P. 41-48.
Aštuntojo ir devintojo dešitmečių jaunieji. Kultūros barai, 1991, Nr. 12, p. 11-15.
Paskutinė koncertinė kelionė. Stasys Vainiūnas, Vilnius, 1991, p. 463-464
B. Kutavičiaus Sonata klarnetui ir dviems fortepijonams „Gervių šokiai". Muzikos ruduo-90, 1990 m. spalio 27-lapkričio 3 d.
Bronius Kutavičius im Gespräch mit Rūta Gaidamavičiūtė. In: Sowjetishe Musik im Licht der Perestroika, Laaber, 1990, p. 264-268.
Nauja pažintis. Literatūra ir menas, 1989 m. birželio 24 d.
Skinantis kelią į pasaulį. Krantai, 1989, Nr. 5, p. 65.
Albumas klasikui. Muzika, 1987, T. 7, p.128-129.
Į gyvąją muziką. Moksleivis, 1987, Nr. 10, p. 17.
Pabaltijo muzikologų konferencija. Literatūra ir menas, 1987 m. spalio 17 d.
Music resounding in Druskininkai. Gimtasis kraštas, 1987 m. birželio 18-24 d.
Iš meilės muzikai. Literatūra ir menas, 1985 m. birželio 1 d.
Pagiriamasis žodis Vilniaus kvartetui. Kultūros barai, 1985, Nr. 3, p. 75.
Nuolat pasigendamas. Kultūros barai, 1984, Nr. 12.
Trylika - geras skaičius. Literatūra ir menas, 1984 m. lapkričio 8 d.
Z. Virkšo vokalinė poema. Literatūra ir menas, 1982 m. balandžio 3 d.
Pažintis su kaimynų muzika. Kultūros barai, 1981, Nr. 7, p. 56-57.
Nūdienos darbai - ateities laidas. Kultūros barai, 1979, Nr. 8, p. 41-42.
Faustas Latėnas. Nemunas, 1977, Nr. 8, p. 39.
Tekstai CD bukletams
Anotacija Broniaus Kutavičiaus operos „Kaulo senis ant geležinio kalno" ir chorinių kūrinių vaikams plokštelei, 2004.
Anotacija Jūratės Baltramiejūnaitės CD „Divertissement", Vilniaus plokštelių studija, 2000
Anotacija CD „Šv. Kristoforo kamerinis orkestras" (O. Narbutaitės, T. Makačino, R. Šerkšnytės, V. Bartulio kūriniai), 1999.
Atnaujinta 2013 03 29
