DAIVA RAČIŪNAITĖ-VYČINIENĖ
Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė (g. 1962 m.) 1980 m. baigė Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinę meno mokyklą, 1985 m. su pagyrimu baigė muzikologijos studijas (etnomuzikologės L. Burkšaitienės klasę) Lietuvos TSR valstybinėje konservatorijoje (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija, LMTA). 1987-1989 m. studijavo Leningrado valstybinio teatro, muzikos ir kinematografijos instituto (dabar Rusijos menų istorijos institutas) Folkloro skyriaus apirantūroje. 1993 m. Vilniuje apgynė disertaciją „Sutartinių ir kitų ankstyvojo daugiabalsumo formų giedojimo tradicijos" (vadovas - prof. dr. Izalij Zemcovskij), įgydama humanitarinių mokslų dakataro laipsnį. 2009 m. atliko habilitacijos procedūrą, pateikdama mokslinių darbų apžvalgą tema „Lietuvių liaudies vokalinio daugiabalsiškumo fenomenai ir jų tarpetninė metakultūrinė sklaida".
Mokslinė veikla. Nuo 2010 m. yra LMTA MI Etnomuzikologijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja. Aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje, daugiausia dėmesio skirdama ankstyvojo daugiabalsiškumo formų tyrinėjimo problematikai, vaikų folklorui, šiuolaikinėms folkloro įsisavinimo bei interpretacijos problemoms, domisi mitologija, pasaulėžiūra, (etno)lingvistika, muzikine ir kultūrine antropologija ir kt. Skaito pranešimus vietinėse ir tarptautinėse konferencijose, rašo mokslinius bei mokslinius-taikomuosius straipsnius, recenzijas naujai apgintoms disertacijoms, mokslinėms monografijoms ir kitiems leidiniams, sudaro ir parengia mokslines taikomąsias monografijas ir kt. leidinius. Plačiai žinoma sutartinių specialistė, tyrėja ir praktikė, parašė dvi mokslines monografijas, parengė sutartinių pradžiamokslius - knygeles su CD. Sudarė ir parengė 15 muzikinio folkloro CD ir DVD (su išsamiais komentarais lietuvių ir anglų kalbomis).
Vadovauja LMTA Etnomuzikologijos katedros doktorantų disertacijoms, meno aspirantų mokslo darbams, yra jungtinės (LLTI, VU ir LMTA) Etnologijos doktorantūros ir LMTA meno doktorantūros komitetų narė.
Yra tarptautinių organizacijų ICTM - International Council for Traditional Music (Tarptautinės tradicinės muzikos tarybos) Daugiabalsės muzikos tyrimų grupės (Study Group on Multipart Music) narė, ESEM (Europos etnomuzikologų seminaro) narė, dalyvauja Europos daugiabalsės muzikos tyrimų centro (EMM - Research Centre for European Multipart Music) veikloje, bendruose projektuose. 2008-2010 m. - Vienos muzikos ir teatro universiteto Liaudies muzikos tyrimų ir etnomuzikologijos instituto Europos daugiabalsės muzikos tyrimų centro (EEM) projekto ‘Folk Terminology and Musical Phenomena. Sound Imaginations and their Realization in European Vocal Multipart Music' koordinatorė partnerė. Vokalinės polifonijos tyrimų centro Tbilisyje narė, nuolatinė Polifonijos tyrėjų simpoziumų Tbilisyje dalyvė, organizacinio komiteto narė.
Aktyviai dalyvauja mokslinių ir mokslo populiarinimo projektų veikloje. Vadovavo projektui „Archajiškųjų sutartinių tradicijos tąsa ir sklaida XXI a." (sutartinių mokymo metodinių priemonių leidyba, praktinių seminarų, koncertų ciklai Lietuvoje; 2003-2004); vadovauja tęstiniams etninės kultūros sklaidos projektams: „Dainų karaliai ir karalienės" (LMTA Etnomuzikologijos skyriaus Muzikinio folkloro archyvo įrašų leidyba; nuo 2002 m. iki dabar), „Iš muzikinio folkloro lobyno: I DVD „Metų ratas" (2006-2008) ir kt. Dalyvavo jungtiniuose LMTA MI Etnomuzikologijos skyriaus mokslo projektuose „Regioniniai muzikinio folkloro ir tarmių tyrimai: Vakarų Lietuva" ir „Regioniniai muzikinio folkloro ir tarmių tyrimai: Dzūkija" (2007-2009), „Folkloro archyvai ateičiai: skaitmeninimas, kaupimas ir sisteminimas" (2009) ir kt. Dalyvauja muzikinio folkloro lauko tyrimuose, vadovauja kai kurioms folkloro ekspedicijoms. Yra viena iš respublikinių ir tarptautinių etnomuzikologų bei LMTA jaunųjų etnomuzikologų konferencijų organizatorių.
Turi didelę ekspertinio darbo patirtį: Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertė (nuo 2006 m.); Tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika ekspertė (2007-2009); EKGT (Etninės kultūros globos tarybos) ekspertė, Švietimo ir mokslo ekspertų komisijos pirmininkė (nuo 2009); Lietuvos liaudies kultūros centro muzikinio folkloro (dainuojamosios tradicijos) ekspertė-konsultantė (nuo 2008); LR Kultūros ministerijos ekspertė (nuo 2011).
Pedagoginė veikla. Nuo 1989 m. dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedroje (nuo pat jos įsikūrimo). 1998 m. etnomuzikologei suteiktas pedagoginis docento, 2011 m. - profesoriaus vardas. Nuo 2001 m. yra Etnomuzikologijos katedros vedėja. Skaito įvairius specialybės kursus, moko studentes sutartinių giedojimo meno, vadovauja bakalaurų, magistrų ir meno aspirantų mokslo darbams bei disertacijoms. Nuo 2000 m. skaito etninės muzikos paskaitų ciklą Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedroje ir Panevėžio kolegijos Rokiškio filiale.
Dalyvauja tarptautinėje studentų ir dėstytojų mainų programoje ERASMUS, nuo 2010 m. - tarptautiniame NORDTRAD seminare ir tradicinės muzikos mokymo kursuose (veda sutartinių giedojimo kursus, skaito paskaitas, koncertuoja).
Visuomeninė veikla. Nuo 1985 m. - tarptautinio folkloro festivalio Skamba skamba kankliai organizacinio komiteto narė; nuolatinė sutartinių vakarų ir kt. koncertų rengėja; nuo 1990 m. - Lietuvių etninės kultūros draugijos narė; nuo 1993 m. - Lietuvos kompozitorių sąjungos (muzikologų sekcijos) narė; nuo 1999 m. - recenzuojamo žurnalo Liaudies kultūra redkolegijos narė; nuo 2003 m. - monografijų serijos Lietuvos valsčiai redkolegijos narė (muzikos redaktorė); nuo 2009 m. - recenzuojamo tarptautinio mokslinio tęstinio leidinio Lietuvos muzikologija redkolegijos narė; nuo 2013 m. - recenzuojamo žurnalo Ars et Praxis redkolegijos narė; sutartinių tradicijos išsaugojimo programos koordinavimo grupės prie LLKC vadovė (nuo 2011 m.).
Dalyvauja TV ir radijo laidose, skaito paskaitas įvairiuose Lietuvos liaudies kultūros centro, Mokytojų tobulinimosi instituto, Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi instituto, Vilniaus Etninės kultūros centro, Muzikos švietimo centro, Etninės draugijos ir kt. renginiuose. Veda praktinius folkloro (visų pirma - sutartinių) mokymo kursus, seminarus. Yra Respublikinio vaikų folkloro atlikėjų konkurso „Tramtatulis" žiūri komisijos pirmininkė (nuo 2004 m.).
2010 m. parengė sutartinių nominacinę bylą UNESCO reprezentatyviam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui papildyti - 2010 m. lapkričio 16 dieną Lietuvių polifoninės dainos - sutartinės (Sutartinės, Lithuanian multipart songs) buvo įtrauktos į UNESCO reprezentatyvų žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Už aktyvią meninę ir visuomeninę veiklą, puoselėjant lietuvių etninę kultūrą, 2002 m. apdovanota valstybine Jono Basanavičiaus premija (kartu su Evaldu Vyčinu).
2009 m. II premija paskirta už DVD su knygele Metų ratas. Kalendorinių švenčių muzikinis folkloras ir papročiai (sudarė ir parengė D. Vyčinienė, straipsnius parašė autorių kolektyvas: R. Astrauskas, G. Kirdienė, D. Urbanavičienė, S. Valiulytė, E. Vyčinas, D. Vyčinienė, V. Zakarienė). Leidinys pateko tarp geriausiai įvertintų mokslo ir technologijų populiarinimo darbų.
Meninė veikla. 1981-1996 m. vadovavo M. K. Čiurlionio meno mokyklos vaikų folkloro ansambliui, dalyvavo daugelyje vietinių ir tarptautautinių folkloro festivalių, koncertavo įvairiuose Lietuvos miestuose ir užsienyje (Baltarusijoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje). Ansamblio garso įrašų yra Lietuvos radijo ir TV fonduose (koncertas „Šoko pempė po pievą", nufilmuotas Rumšiškėse 1986 m.). Su ansamblio sutartinių giedotojų grupe įrašė vinilinę plokštelę „Sutartinės" (1985).
1985-1996 metais buvo Vilniaus naujosios muzikos ansamblio (vad. Šarūnas Nakas) narė, su šiuo kolektyvu koncertavo daugelyje Europos šalių ir Kanadoje.
Nuo 1986 m. - folkloro ansamblio „Visi" (vad. Evaldas Vyčinas) narė. Su „Visi" įrašyti ir išleisti CD: „Folkloro ansamblis „Visi". Žemaičių dūnininkų dainos ir šokiai, 1998; „Dainos žemaičių" (2 CD prie S. Stanevičiaus knygos), 2000; „Liudviko Rėzos dainos", 2002; „Šilalės krašto dainos", I rinkinys, 2008; „Raseinių krašto dainos I" (CD prie knygos „Žemaičių kultūros savastys I: Nuo Vilniaus kalvų prie Baublio slenksčio"), 2012; „Raseinių krašto dainos II" (CD prie knygos „Žemaičių kultūros savastys II: Epochų juntys"), 2013 ir kt.
Atskirai koncertuoja su Evaldu Vyčinu - dalyvauja įvairiuose kultūros, meno bei mokslo renginiuose Lietuvoje ir svetur.
Nuo 1983 m. vadovauja sutartinių giedotojų grupei „Trys keturiose" (susiformavusiai M. K. Čiurlionio vid. meno m-klos folkloro ansamblyje). Su šia grupe dalyvauta daugelyje tarptautinių folkloro ir šiuolaikinės muzikos festivalių, bendradarbiauta su kitų meno sričių atstovais: Ugnies skulptūrų kūrėjais (Egle Pliopliene ir kt.), dailininke fotografe Jurgita Treinyte, kompozitoriais Algirdu Martinaičiu, Ryčiu Mažuliu, Remigijumi Merkeliu, Mindaugu Urbaičiu ir kt. [žr. „Trys keturiose" kūrybinę biografiją].
SVARBIAUSIEJI DARBAI
Knygos, sudaryti leidiniai
Kadu buva, kadujo. Sutartinių pradžiamokslis (knyga ir CD). Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2012. (143 p.)
Lietuvių liaudies vokalinio daugiabalsiškumo fenomenai ir jų tarpetninė metakultūrinė sklaida. Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga. Humanitariniai mokslai, Menotyra (03 H), Muzikologija (H 320). Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2009.
Kokių giedosim, kokių sutarysim? Sutartinių pradžiamokslis (knyga ir CD). Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2004. (120 p.), II leid. - 2009.
Trakų rajono Kalvių ir Lieponių apylinkių tradicinė muzika. Sudarė ir parengė D. Vyčinienė. Vilnius: LMTA, 2008. (219 p.: iliustr., nat.+ 1 CD) ISBN 978-9955-815-72-3
Metų ratas. Kalendorinių švenčių muzikinis folkloras ir papročiai: Iš muzikinio folkloro lobyno I. Sudarė ir parengė D. Vyčinienė. Autorių kolektyvas: Rimantas Astrauskas, Gaila Kirdienė, Dalia Urbanavičienė, Skirmantė Valiulytė, Evaldas Vyčinas, Daiva Vyčinienė, Varsa Zakarienė. Vilnius: Kronta, 2008. [DVD-ROM] ISBN 978-9986-503-84-2
Lithuanian Polyphonic Songs Sutartinės. Vilnius: Vaga, 2002. 352 p. (42 iliustr.) ISBN 5-415-01630-9
Sutartinių atlikimo tradicijos. Vilnius: Kronta, 2000. 296 p. (40 iliustr.) ISBN 9986-503-25-6
Dikčius, Arūnas, Vyčinienė, Daiva. Mano muzika. Muzikos vadovėlis V klasei. Vilnius: Alma litera, 1999 (2004 - II leid.) (143 p.) ISBN 9986-02-791-8
Svarbesni moksliniai straipsniai
Individuali tautinės savimonės raiška Lietuvos paribio bendruomenėje: sava / kita. Savas ir kitas šiuolaikiniais požiūriais. Contemporary Approaches to the Self and the Other. Sudarė Vida Savoniakaitė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2014. P. 209-238. 978-9955-847-80-9
The oldest sound recordings of the Lithuanian folklore and the recent discoveries by ethnomusicologists. The Sixth International Symposium on Traditional Polyphony. Proceedings 24-28 September 2012, Tbilisi, Georgia. Tsurtsumia, Rusudan, and Jordania, Joseph, Editors. Tbilisi: Tbilisi State Conservatoire, 2014. P. 379-392. 978-9941-9308-9-8
Sutartines, Lithuanian Multipart Songs in UNESCO's Intangible Cultural Heritage List: Winning and Risk. Local and Global Understandings of Creativities: Multipart Music Making and the Construction of Ideas, Contexts and Contents. Edited by Ardian Ahmedaja. Cambridge Scholars Publishing, 2013. P. 294-313. ISBN 978-1-4438-4741-4
Lietuvių sutartinių ir ainų polifoninių dainų lygiagretės. Lietuvos muzikologija XIII, 2012. P. 175-196. ISSN 1392-9313
The revival of Lithuanian polyphonic sutartinės songs in the late 20th and early 21st century. Res Musica, 2012(4). P. 97-115. ISSN 1736-8553
Botagas: darbo įrankis, papročių atributas, simbolis... ir muzikos instrumentas? Liaudies kultūra, 2012(2). P. 33-58. ISSN 0236-0551
Relations between Lithuanian and Balkan Schwebungs-Diaphonie: interdisciplinary search key. Musical Practices in the Balkans: Ethnomusicological Perspectives. Proceedings of the International conference held from November 23 to 25, 2011. Editors Dejan Despić, Jelena Jovanović, Danka Lajić-Mihajlović. Belgrade: SASA: Institute of Musicology of SASA, 2012. P. 119-147. ISBN 978-86-80639-09-3; isan: 0000-0003-68E2-0000-0000-7
Specific features of performing Lithuanian polyphonic songs. Sutartinės: singing as birdsong. Multipart music: a specific mode of musical thinking, expressive behavior and sound. Papers from the First Meeting of the ICTM Study Group on Multipart Music, September 15-20, 2010, Cagliari, Sardinia. Ed. by Ignazio Macchiarella. Nota, Udine 2012. P. 215-236. ISBN 9788861630925
Salako ir jo apylinkių dainuojamoji tradicija: senojo klodo dainos. Salako kraštas. Monografija. Sudarytoja Vida Girininkienė. Vilnius: Versmė, 2012. P. 350-363. ISBN 9789955589297
Interaction of voice and instrument in Lithuanian multipart music: insider and outsider viewpoints, in European Voices I. Multipart Singing in the Balkans and the Mediterranean. Schriften zur Volksmusik, XXII. Ahmedaja A. (ed.) Vienna: Böhlau Verlag 2011, p. 185-206. ISBN 978-3-205-78737-2
Sutartinių giedojimas tarsi paukščių giesmė: gamtos ir kultūros santykis. Lietuvos muzikologija, XI. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2010. P. 161-183. ISSN 1392-9313
Two Ways the Sutartines Have Spread in Modern Culture: the Sacred and Profane. In The Fourth International Symposium on Traditional Polyphony. Proceedings 15-19 September 2008, Tbilisi, Georgia. Tsurtsumia, Rusudan, and Jordania, Joseph, Editors. Tbilisi: Tbilisi State Conservatoire, 2010. P. 237-250. ISBN 978-99940-943-8-7
Refrenas tumba: kilmės ir pirminės prasmės problema. Liaudies kultūra, 2, 2009, p. 22-39. ISSN 0236-0551
„Rytų dzūkai" ar „rytų aukštaičiai": termino ir muzikos dialekto problema. Tautosakos darbai, XXXVIII. Vilnius: LLTI, 2009, P. 126-148. ISBN 1392-2831
Apie liaudies muzikos kodus. Broniaus Kutavičiaus muzika. Praeinantis laikas. Vilnius: Versus Aureus, 2008. 175-205. ISBN 978-9955-34-103-1.
Zenono Slaviūno sutartinių tyrimų tąsa ir sklaida. Žmogus ir žodis: Mokslo darbai (literatūrologija). Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2008, II. P. 13-23. ISNN 1392-8600.
The Architypical Structure of Lithuania Folklore Rhythms: from Sutartinės to Feasting Songs. Muzikos komponavimo principai: muzikos archetipai [Principles of Music Composing: Musical Archetypes], VIII. 8-osios tarptautinės muzikos teorijos konferencijos, vykusios 2008 m. balandžio 23-25 d., pranešimai. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2008. P. 116-129. ISBN 978-9986-503-81-1.
Большетерцовый трихорд в литовской народной вокальной традиции и формы его проявлений в музыке финно-угров и славян. Финно-угорские музыкальные традиции в контексте межэтнических отношений. Cб. науч. трудов. Редкол.: Н. И. Бояркин (отв. ред.), Л. Б. Бояркина (сост.), М. В. Логинова, Е. В. Сычёва; вступ. ст. Н. П. Макаркина. Саранск: Изд-во Мордовского университета, 2008. С. 135-157. ISBN 978-5-7103-1853-9.
Aukštaitijos ir Žemaitijos paribio dainuojamojo folkloro ypatumai. Tautosakos darbai, XXIV(XXXI). Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2007. P. 97-123. ISSN 1392-2831.
Aukštaitija: daugiabalsio dainavimo tradicija. Aukštaičių tapatumo paieškos. Straipsnių rinkinys. Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2006. P. 134-149. ISBN 995-434-16-3.
Manifestation of Drone in the Tradition of Lithuanian Polyphonic Singing. The Second International Symposium on Traditional Polyphony. Proceedings 23-27 September 2004, Tbilisi, Georgia [Edited by Rusudan Tsurtsumia, Joseph Jordanija]. Tbilisi: Tbilisi State Conservatoire, 2006. P. 106-114. ISBN 99928-836-6-9.
Sutartinės „Collecting": a Canon and Creative Process. Principles of Music Composing: Creative Process, V. 5th International Music Theory Conference (Vilnius, October 13-15, 2005) [Muzikos komponavimo principai: kūrybos procesas. 5-ji tarptautinė muzikos teorijos konferencija. Vilnius, 2005 spalio 13-15). Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2006. P. 6-14. ISBN 9986-503-63-9.
The Archaic Lithuanian Polyphonic Chant Sutartinė ‘Archajiškos lietuvių polifoninės giesmės sutartinės'. Lituanus. The Lithuanian Quarterly. Vol. 52: 2. [Editor Violeta Kelertas, Essoc. Editor M. G. Slavėns]. Chicago, 2006. P. 26-39. ISNN 0024-5089.
Archajiškosios sutartinės - tiltas į Europos modernųjį pasaulį. Tautinės tapatybės dramaturgija. Lietuvių tautinis identitetas ir integralumas kintančiame pasaulyje. Monografija. Sudarė Romualdas Grigas, Libertas Klimka. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005. P. 339-349. ISBN 9966-20-025-1.
Vienbalsumas šiaurės rytų Aukštaitijoje: vėlesnės monofoninės dainos. Lietuvos muzikologija, T. 6. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2005. P. 150-160. ISBN 9986-503-64-7.
Beieškant lietuvių ir latvių daugiabalsių dainų bendrybės. Liaudies kultūra, 2004, 4. P. 16-25. ISSN 0236-0551.
Sutartinės dviejõs tarp kitų archajiškų dainavimo dviese būdų. Liaudies kultūra, 2003, 2. P. 19-31. ISSN 0236-0551.
Sutartinių darna: kognityvinis aspektas. Lietuvos muzikologija, 4. Vilnius: Lietuvos muzikos akademijos leidykla ir Kultūros ir meno instituto leidykla „Gervelė", 2003. P. 136-143. ISSN 1392-9313, ISBN 9986-503-64-7.
Adutiškio apylinkių dainavimo tradicija. Adutiškio kraštas. [Red. kolegija: I. Seliukaitė, V. Balčiūnienė, sudarytoja, L. Klimka, D. Vyčinienė ir kt.]. Vilnius: Diemedžio leidykla, 2003. P. 501-518. ISBN 9986-23-109-4.
Sutartiniškoji gija F. Bajoro kūryboje. Feliksas Bajoras: Viskas yra muzika. Sudarytoja Gražina Daunoravičienė. Vilnius: Art-seria, 2002. P. 115-129. ISBN 9968-716-18-7.
XX a. pabaigos sutartinių realijos: nuotrupos, reliktai, išsigimimas. Liaudies kūryba. T. V. Redakcinė komisija: Vacys Milius (pirmininkas), Gintaras Beresnevičius, Laima Burkšaitienė ir kt. Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2002. P. 158-218. ISBN 9986-529-43-3.
Lithuanian Schwebungsdiaphonie and its South an East European Parallels. The World of Music. Traditional Music in Baltic Countries [Editor Max Peter Bauman], vol. 44 (3), 2002. Berlin: Verlag für Wissenschaft und Bildung, 2002. S. 55-77. ISSN 0043-8774, ISBN 3-86135-734-3.
Sutartinės dainininkų lūpose (Liaudies terminų reikšmės ir prasmės). Darbai ir dienos. Kaunas: VDU leidykla, 2001. P. 101-113. ISBN 1392-0588.
Lygumų ir Stačiūnų apylinkių dainų melodikos ypatybės. Lygumai. Stačiūnai. Lietuvos valsčiai. Vilnius: Versmė, 2001. P. 611-614. ISBN 9986-9236-4-6.
Магическая музыка сутартинес как символ гармонии и порядка. Etnolingwistyka. Problemy języka i kultury, 13 [Redaktor Jerzy Bartmiński]. Lublin, Wydawnictwo Universitetu Marii Curie-Skłodowskiej, 2001. S. 179-196. ISSN 0960-8032.
Raguvos dainų melodikos ir dainavimo stiliaus ypatumai. Raguva. Lietuvos valsčiai. Sudarytojai: Romualdas Samavičius, Povilas Krikščiūnas, Valentas Mačiekus. Vilnius: Versmė, 2001. P. 819-829. ISBN 9986-9236-6-2.
Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė. Dviejų pradų - vokalinio ir instrumentinio - susipynimas sutartinėje „Buvo dūda Vilniuj". Lietuvos muzikologija, 1. Vilnius: Lietuvos muzikos akademijos leidykla ir Kultūros ir meno instituto leidykla „Gervelė", 2000. P. 89-103. ISSN 1392-9313, ISBN 9986-503-64-7.
Kiti straipsniai
Kupiškėnų dainuojamoji tradicija. Kupiškėnų enciklopedija, II tomas (K-P). Sudarė ir parengė Vidmantas Jankauskas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012. P. 162-167.
Sutartinės. Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija. Sudarytoja Vida Savoniakaitė. Vilnius: LII leidykla, p. 371-378. ISBN 978-9955-847-41-0
Gervėčių krašto vestuvinės dainos. Tradicinė Gervėčių krašto vestuvių muzika, CD. Sudarė Arvydas Kirda. Vilnius, Juosta Records, 2010.
Etnomuzikologijos katedros 20-mečio patirtis: pakilimas ir nuopuolis. Nepriklausomybės 20-metis. Kultūros lūžiai, pokyčiai ir pamokos. Tapatybės problema. Mokslinės konferencijos, įvykusios 2010 m. balandžio 14 d., pranešimai. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2010. P. 142-151. ISBN 978-9986-503-94-1
Archyvinių garso įrašų leidyba ir sklaida. Šviečiamasis projektas jaunimui - DVD serija „Iš muzikinio folkloro lobyno", I DVD: „Metų ratas". Muzika ir teatras: nuo kūrybos iki edukacijos. Mokslinės konferencijos, įvykusios 2007 m. balandžio 18 d., pranešimai ir moksliniai straipsniai. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2007. P. 220-231. ISBN 978-9986-503-70-5.
Autorystės samprata tradicinėje kultūroje. Tradicija, autorystė, kūrinio ribos ir interpretacijos laisvė. Mokslinės konferencijos, įvykusios 2006 m. balandžio 27 d., pranešimai ir moksliniai straipsniai. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2006. P. 68-79. ISBN 9986-503-61-2.
Sutartinių skambėjimo erdvės problematika. Kameriškumo raiška ir kriterijai. Mokslinės konferencijos, įvykusios 2005 m. balandžio14 d., pranešimai. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2005. P. 177-188. ISBN 9986-503-57-4.
Pamiršti Edwino Geisto folkloristikos darbai. Tautosakos darbai, XVIII (XXV). Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003. P. 240-246. ISSN 1392-2831.
Šaltinių publikacijos
Lexicon of local terminology in Lithuanian multipart singing: sutartinės, in European Voices I. Multipart Singing in the Balkans and the Mediterranean. Schriften zur Volksmusik, XXII. Ahmedaja A. (ed.) Vienna: Böhlau Verlag 2011, p. 389-434. ISBN 978-3-205-78737-2
Iš senųjų dainininkų repertuaro. Gelvonai. Lietuvos valsčiai, 15. V. Girininkienė, vyr. redaktorė, sudarytoja, K. Morkūnas, P. Krikščiūnas, sudarytojai, ir kt., Vilnius: Versmė, 2009, p. 1061-1129. ISBN 9789-9555-8909-9
Dainos nuo Lygumų ir Stačiūnų. Lygumai. Stačiūnai. Parengė Povilas Krikščiūnas ir Daiva Vyčinienė. Vilnius: Versmė, 2001, p. 617-741. ISBN 9986923646, 9789986923640
Mokslo darbų recenzijos
Ar lemta žemaičiams pakeisti tradicinę kalendorinių dainų sampratą?, in Tautosakos darbai XLI, Vilnius: LLTI, 2011, P. 286-292. ISSN 1392-2831
Tradicinė rytų aukštaičių vestuvių muzika. G. Kirdienė (sud.), in Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos. 2011, Nr. 11 (20), Vilnius: LII, 2011, p. 189-196. ISSN 1392-4028
Ilgai lauktas kalendorinių apeigų dainų tomas. Tautosakos darbai, XXXVI. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008. P. 306-310. ISSN 1392-2831.
Naujas lietuvių folkloristikos baras: XX a. pirmosios pusės garsinė dokumentika. Tautosakos darbai, XXXII. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006. P. 299-306. ISSN 1392-2831.
Tarsi srauni upė. Lietuvių liaudies dainynui - 25. Tautosakos darbai, XXII(XXIX). Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005. P. 290-293. ISSN 1392-2831.
Rūta Šimonytė-Žarskienė. Skudučiavimas šiaurės rytų Europoje. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003. Tautosakos darbai, XXI(XXVIII). Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. P. 288-291. ISSN 1392-2831.
Sutartinių ir skudučių keliais (apie Algirdo Vyžinto parengtą knygą „Sutartinių ir skudučių keliais. Stasys Paliulis. Tautosakininko gyvenimas ir darbai"). Liaudies kultūra, 2003, 1. P. 82-83. ISSN 0236-0551.
Gaila Kirdienė. Smuikas ir smuikavimas lietuvių etninėje kultūroje. Lietuvos etnologija. Vilnius, 2003, 3(12). P. 179-182.
D. Urbanavičienės „Lietuvių apeiginė etnochoreografija". Lietuvos etnologija. Vilnius, 2002. P. 322-324.
Atgimę Christiano Bartscho „Dainų balsai". Liaudies kultūra, 2002, Nr. 2. P. 67-68. ISSN 0236-0551.
Internetiniai straipsniai, žodynai, bibliografinės rodyklės
Sutartinės. Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija. Sudarytoja Vida Savoniakaitė. http://identitetas.mch.mii.lt/
Lithuanian songs with refrain tumba: Peculiarites of performance. 3rd Conference on Interdisciplinary Musicology. Tallinn, Estonia, 15-19 August 2007. Proceedings.
Lithuania. Bibliography. Texts: Articles and books preceded by an asterisk also include musical transcriptions. Compiled by: Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė
Lithuanian multipart singing - sutartinės. Lexicon of Folk Terminology on Multipart Singing in Europe. Compiled by: Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė.
CD, DVD sudarymas ir anotacijos
Kas tar taka. CD. Sutartines atlieka sutartinių giedotojų grupė „Trys keturiose". Sudarė ir parengė Daiva Vyčinienė. Vilnius: Dangus, 2012.
Ne del' ta dainuojam. Nibragalio kaimo dainos. Sudarė ir parengė Daiva Vyčinienė-Račiūnaitė, Vitalija Vasiliauskaitė. Panevežio rajono savivaldybės Miežiškių kultūros centras, 2010. (95 p., įsk. virš. + 1 CD).
Išjoj brolis karelin. Karinės-istorinės dainos ir sutartinės. 2 CD. Sudarė ir parengė D. Vyčinienė ir E. Vyčinas. Vilnius, 2010.
Lino laikas [Linen Times]. DVD. Sutartines įgiedojo „Trys keturiose". Projekto sumanytoja, teksto autorė Daiva Vyčinienė; fotografijų, videofilmų autorė Jurgita Treinytė-Jorė. Į anglų kalbą išvertė F. Hood. Vilnius: Kronta, 2008.
Sutartinių pynė. Lietuvių daugiabalsė muzika ir dainos [String of Sutartinės. Lithuanian polyphonic music and songs]. Sudarytoja, teksto autorė Daiva Vyčinienė. Į anglų kalbą išvertė E. Sakadolskienė. Vilnius, Sutaras, 2008.
Note Lithuania. Folk CD and DVD. Living tradition (by Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė). Sudarytoja, teksto autorė Daiva Vyčinienė. Vilnius, Music Export Lithuania, 2007.
Kada sūneliai sugrįš. Karinės-storinės dainos (CD su knygele). Atlieka V. Povilionienė, ansamblis „Blezdinga", Krašto apsaugos pučiamųjų instrmentų orkestras. Teksto autorė Daiva Vyčinienė. Vilnius, Krašto apsaugos ministerija, 2006.
Sutartinės (2). Sudarytoja, teksto autorė Daiva Vyčinienė. Juosta Records, 2004.
Sutartinės (1). Sudarytoja, teksto autorė Daiva Vyčinienė. Juosta Records, 2003.
Ak tu sauliul sauliula. Adutiškio krašto dainos / [atlieka] Adutiškio krašto dainininkai ir muzikantai. Sudarė Daiva Vyčinienė. Vilnius: Vilniaus plokštelių studija, 2003.
Aukštaitija. Aukštaičių daugiabalsės dainos. Lietuvių tradicinė muzika [Aukštaitija. North-Eastern Lithuania. Polyphonic Songs of Aukštaičiai. Lithuanian Traditional Music]. Sudarytoja, parengėja, teksto autorė Daiva Vyčinienė. Vilniaus plokštelių studija, 2002.
Dzūkija. Pietų dzūkų dainos. Lietuvių tradicinė muzika [Dzūkija. The Southeastern Lithuania. Songs of Southern Dzūkai. Lithuanian Traditional Music]. Sudarytoja, parengėja, teksto autorė Daiva Vyčinienė. Vilniaus plokštelių studija, 2000.
Sutartinės. Polifoninės dainos. Lietuvių tradicinė muzika [Sutartinės. Polyphonic Songs. Lithuanian Traditional Music]. Sudarytoja, parengėja, teksto autorė Daiva Vyčinienė. Į anglų kalbą išvertė V. Arbas. Vilniaus plokštelių studija, 1998.
Svarbesni pranešimai konferencijose
Lithuanian Multipart Singing of Recent Origin: the Problems of Typology and Terminology. The Seventh International Symposium on Traditional Polyphony. Tbilisi State Conservatoire, Georgia, September 24, 2014.
Dainavimas/giedojimas kaip žinojimas ir veiksmas. 7-sis Prigimtinės kultūros seminaras „Žinios, žinojimas ir žinija". Rumšiškių muziejaus dvaro akademija, 2014 m. birželio 29 d.
Ožys lietuvių tautosakoje ir papročiuose: garsiniai kontekstai. Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai „Gyvūnų pasaulis baltų religijoje ir mitologijoje". Vilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2014 m. balandžio 10 d.
Tautinės savimonės raiška Žižmų kaimo (Dieveniškių apyl.) etnokultūrinėje erdvėje: „sava" / „kita". Tarptautinė mokslinė konferencija „Savas ir kitas šiuolaikiniuose tyrimuose". Vilnius, Lietuvos istorijos institutas, 2013 m. spalio 24 d.
Sound instrumentation in Lithuanian multipart music practice: relationship between the individual and the collective in music making processes. The Instrumentation and Instrumentalization of Sound. Local Multipart Music Cultures and Politics in Europe, University of Music and Performing Arts Vienna, Austria, April 27, 2013.
Transmitting spiritual aspects of the Lithuanian polyphonic „sutartinė" vocal tradition. International Conference „Spirituality, Music and Education in a Cultural Context". [Keynote]. Vilnius University, Lithuania, June 29, 2013.
An Educational Impact on the Tradition of Sutartinės in the 20th Century. Third Symposium of the ICTM Study Group for Multipart Music. Budapest, Institute for Musicology, Hungary. Research Centre for the Humanities, September 13, 2013.
Žemės / gamtos budinimas botago kirčiu: veiksmo ir garso magija. Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai „Žemės ir jos galių samprata baltų mitopoetinėje pasaulėžiūroje", Vilnius, LLTI, 2012 m. kovo 22-23 d.
Sutartinės, Lithuanian multipart songs in UNESCO's Intangible Cultural Heritage List: winning and risk. The Second Symposium of the ICTM Study Group for Multipart Music in Tiranë, Albania from 22 to 29 April, 2012.
The oldest sound recordings of Lithuanian folklore and the new discoveries of ethnomusicologists. The Sixth International Symposium on Traditional Polyphony, Tbilisi, Georgia, 24-28 September, 2012.
Sutartinių sklaida žiniasklaidoje po įtraukimo į UNESCO nematerialaus paveldo objektų sąrašą. Konferencija ,,Etninė kultūra masinėse informavimo priemonėse", Vilnius, LR Kultūros ministerija, 2012 m. lapkričio 27 d.
Relationships between Lithuanian and Balkan Schwebungs-Diaphonie: interdisciplinary search key. International conference „Musical Practices in the Balkans: Ethnоmusicological Perspectives". Belgrade, Serbia, Institute of Musicology SASA, November 23-25, 2011.
Литовские полифонические песни сутартинес: традиция и/или процесс фольклоризма (Lietuvių polifoninės giesmės sutartinės: tradicija ir/ar folklorizmo procesas). Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Звук, жест, цвет в традиционной культуре и современных формах фольклоризма", LMTA Juozo Karoso salė, 2011 m. rugsėjo 27 d.
Specific features of performing Lithuanian polyphonic songs - sutartinės: Singing as birdsong. First Meeting of the ICTM Study Group on Multipart Music (pranešimas mokslinėje konferencijoje). Cagliari university, Sardinia, Italy. September 15-20, 2010.
Lithuanian and Ainu Vocal Polyphony: Certain Parallels / The Fifth International Symposium on Traditional Polyphony (pranešimas mokslinėje konferencijoje). Tbilisi State Conservatoire, Georgia. October 4-9, 2010.
Tradicinio dainavimo garso estetika: pastovi ar kintama kategorija? Tarptautinio folkloro festivalio „Pokrovskije kolokola" mokslinė-praktinė konferencija „Tradicinės muzikos išsaugojimas lauko tyrimu pagrindu. Tradicija ir nūdiena". Vilnius: LMTA, 2010 m. rugsėjo 23 d.
Bird Imitations in Lithuanian Traditional Music: Nature vs. Culture. CIM10. Conference on Interdisciplinary Musicology. Nature versus Culture (bendraautorius - Rytis Ambrazevičius), Sheffield: The University of Sheffield. 23rd July 2010 - 24th July 2010.
Lietuvių dainuojamojo folkloro žanrinio klasifikavimo klausimu. 2007-2009 m. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamo mokslo projekto „Folkloro archyvai ateičiai: skaitmeninimas, kaupimas ir sisteminimas" mokslinė konferencija. Vilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009 m. lapkričio 12 d.
Svarbesnės viešos paskaitos
Sutartinės kaip dvasinės kultūros pamatas. Kūrybinės dirbtuvės „Etno Aš", Vilniaus mokytojų namų Svetainė, 2014 m. spalio 11 d.
Du sutartine archaique au concept contemporain de la polyphonie (Archajiškos sutartinės ir šiuolaikinė polifonijos samprata). Prancūzija, Miulūzas, Aukštutinio Elzaso universiteto Europos kalbų ir literatūros tyrimo instituto salė, 2013 m. gruodžio 2 d.
Lithuanian sutartinės in past and today (Lietuvių sutartinės praeityje ir šiandien). Plenarinė paskaita. Tarptautinė teorinis ir praktinis etninės muzikos seminaras NordTrad 2013: Harmony: In and Beyond Sound, LMTA Didžioji salė, 2013 m. balandžio 19 d.
Paukščių balsai lietuvių tradicinėje muzikoje: gamta / kultūra. XV nepriklausomas tarptautins post-folkloro ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalis „Mėnuo juodaragis", 2012 m. rugpjūčio 24 d. Didžiojoje Zaraso saloje, Zarasai.
Lietuvių sutartinių ir ainų (Japonija) polifonijos lygiagretės. XIV nepriklausomas tarptautins post-folkloro ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalis „Mėnuo juodaragis", 2011 m. rugpjūčio 26-28 d. Didžiojoje Zaraso saloje, Zarasai.
Lietuvių tradicinė muzika geografiniame ir politiniame kontekste [Lithuanian traditional music in geographical and political contexts]. Tarptautinė NORDTRAD konferencija „Borderlands". Rygos Jāzepo Vītolio muzikos akademija, 2010 m. kovo 29 d.
Svarbesni pokalbiai, radijo laidos
Interviu su „Trys keturiose" dainininkėmis ir koncerto „Singing Revolution" įrašas. Tarptautinis festivalis Baltic festival 2014. Vokietijos radijas Deutchland funk. 2014 m. gegužės 11 d.
Apie vidinės gelmės paieškas sutartinėse (Dr. Daivą Vyčinienę kalbino Gediminas Kajėnas). / Pokalbiai apie kultūrą. Kelionė su Bernardinai.lt. Ketvirtinis žurnalas, 2012, II (18), pp. 90-95. http://www.bernardinai.lt/zurnalas/
O hledání vnitřní hloubky v sutartines - starobylých litevských vícehlasých zpěvech, in Slavonie (Přeložila Dagmar Váňová)
Interviu su dr. Daiva Vyčiniene: „TRYS KETURIOSE: perprasti archajiškos tradicijos kalbą", 2012 m. sausio mėn.
„Muzikiniame pastiše" - Daiva Vyčinienė. Prieš metus lietuvių sutartinės įtrauktos į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą. 2011 m. gruodžio 23 d., 12.10.
Sutartinės aus Litauen. Radijo laida apie sutartines vokiečių kalba (joje skamba „Trys keturiose" koncerto Vokietijoje, Hame, įrašai, interviu su D. Vyčiniene ir kitomis grupės narėmis) WDR 3, open SoundWorld / Sendung 22.05.2012 von Kerstin Kilanowski.
Atnaujinta 2015-05-14
