KAMILĖ RUPEIKAITĖ
Muzikologė gimė 1973 m. Kaune. 1999 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) įgijo muzikologijos magistro laipsnį, muzikos istoriko, pedagogo, redaktoriaus ir publicisto specializacijas. 2006 m. LMTA įgijo humanitarinių mokslų srities, menotyros krypties, muzikologijos daktaro laipsnį (apginta disertacija „Muzikos instrumentų semantika Šventajame Rašte", darbo vadovė - doc. dr. J. Gustaitė).
Nuo 2012 m. yra Lietuvos kultūros tyrimų instituto (LKTI) Muzikos ir teatro istorijos skyriaus mokslinė bendradarbė. Nuo 2009 m. yra Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriaus pavaduotoja muziejininkystei, nuo 2007 m. birželio mėn. ten pat dirbo moksline sekretore. Atsakinga už muziejaus skyrių darbo koordinavimą, ekspozicijų, parodų ir leidinių rengimą, su žydų istorija ir kultūra susijusių įvairaus pobūdžio renginių (paskaitų, koncertų, seminarų) organizavimą. Nuo 2007 m. yra LMTA Muzikos istorijos katedros lektorė, nuo 2010 m. lapkričio mėn. - docentė.
2004-2005 m. 9 mėnesius stažavosi Europos Judaikos institute PAIDEIA Stokholme (Švedija). Šiuolaikinės hebrajų kalbos, žydų istorijos, Talmudo tekstų studijos, kultūrinių projektų judaikos tema rengimas. 1998 m. pusę metų stažavosi Lundo universitete (Švedija) pagal Tempus programą: muzikologijos ir teologijos krypčių studijos.
2013 m. „Menotyros" muzikinio numerio sudarytoja. 2007-2011 m. dirbo kultūros savaitraščio „7 meno dienos" muzikos skilties redaktore. 1998- 2001 dirbo muzikos laidų redaktore Lietuvos Radijo programoje Klasika. 1992-1993 dirbo muzikos teorijos disciplinų mokytoja Kauno Sakralinės muzikos mokykloje.
1997-2013 m. perskaitė daugiau nei 20 pranešimų tarptautinėse mokslinėse konferencijoje Lietuvoje, Suomijoje, Latvijoje, Izraelyje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, tarp jų - Vilniaus, Šiaulių, Jeruzalės, Daugpilio, Helsinkio, Kenterberio universitetuose, LMTA, LKTI, LLTI ir kitose mokslo įstaigose.
Recenzuoja straipsnius, dalyvauja daktaro disertacijų gynimo tarybų darbe.
Moksliniai interesai - muzika Šventajame Rašte, muzikos instrumentų simbolika, muzikos reiškinių simboliškumas įvairiose kultūrose, biblinių motyvų panaudojimas profesionaliojoje muzikoje, multikultūriniai kontekstai, muzikinis švietimas XIX a. Lietuvoje.
SVARBIAUSIEJI DARBAI
Moksliniai straipsniai
Motiejaus Valančiaus Psalmyno vertimai muzikos sąvokų aspektu. Menotyra, 2013 m. atiduota spaudai.
Prasmės galia: „Rago balso" įvaizdis Biblijos pasakojimuose. (Pranešimas iš tarptautinės tarpdalykinės mokslinės konferencijos „Pasaulis sudėtas iš pasakų: tarpdisciplininio diskurso sąsajos ir pokyčiai". Mykolo Romerio universiteto humanitarinių mokslų institutas. Vilnius, 2012 rugsėjo 13-16 d.) Atiduota spaudai.
From Kinnor to Guitar... Historical Transformations of the Biblical Musical Instruments in Lithuanian translations of the Bible since the 16th century. 2012 m. Daugpilio universiteto Komparatyvistikos instituto almanachas "Žydiškasis tekstas Europos kultūroje". Atiduota spaudai.
Beyond Text and Music: Semantic Interpretation of the Kinnor in Lithuanian Translations of the Bible. Proceedings from the 10th International Congress of the International project on Musical Signification. Ed. by Lina Navickaitė-Martinelli. ACTA SEMIOTICA FENNICA XXXVII. 2010. P. 364-374.
Muzikos instrumentai lietuviškuose Senojo Testamento vertimuose. Žydų kultūra: istorija ir dabartis. Sud. A. Andrijauskas. Kronta, 2009. P. 257-269.
Litvakų muzikos raida (kartu su N. Stepanskaja). Žydai Lietuvoje. Istorija, Kultūra. Paveldas. Sud. L. Lempertienė, J. Šiaučiūnaitė-Verbickienė. R. Paknio leidykla, 2009. P. 239-243.
„Mano širdis rauda kaip fleita"... Ugavo ir chalilio simboliškumas Senojo Testamento tekstuose. Menotyra, 2008, Nr. 1, t. 15. P.1-12.
Muzikos instrumentų identifikavimo ypatumai lietuviškuose Šventojo Rašto vertimuose. Lietuvos muzikologija, t. 8, 2007. P.88-104.
Styginių muzikos instrumentų semantika Senajame Testamente. Menotyra, 2007, Nr. 1, t. 14. P. 1-15.
Interpretation of Biblical Text in Music of Anatolijus Šenderovas. Ebreju teksts Europas kultūrā. Komparatīvistikas institūta almanahs. 4 sējums. Daugavpils Universitāte humanitārā fakultāte. Komparatīvistikas institūts. Daugavpils Universitātes, Akadēmiskais apgāds „Saule", 2006. P. 92-97.
Reflections of biblical symbolism in the music of Anatolijus Šenderovas. Pinkas. Annual of the Culture and History of East European Jewry. Vilnius, 2006. Vol. I. P. 199-209.
Rago simbolika Šventajame Rašte. Logos. Vilnius, 2005. Nr. 44. P. 211-222.
Felikso Bajoro pramoginė muzika. Feliksas Bajoras: viskas yra muzika. Sud. G. Daunoravičienė. 2002. P. 276-283.
Muzikos instrumentų funkcijos ir reikšmės Šventajame Rašte. Lietuvos muzikologija, Nr. 3, 2002. P. 113-128.
Paskaitos, seminarai
2010 11 07 skaityta paskaita Lietuvos žydų bendruomenėje Muzika Tanache.
2007 04 20 - parengtas ir vestas dienos seminaras - pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programa „Muzika Šventajame Rašte". Religijos studijų kolegija, Kaunas.
2006 11 skaityta paskaita Anatolijaus Šenderovo kūryba moderniosios lietuvių muzikos kontekste Lietuvos pedagogams skirtame seminare „Žydų ir lietuvių sambūvio atgarsiai", Vilnius, Rytų Europos žydų istorijos ir kultūros tyrimų centras.
2003 12 vestas mokomasis seminaras Muzikos instrumentų istorija ir reikšmė Senajame Testamente Kultūros vertybių apsaugos departamento darbuotojams, Vilnius.
1998 07 30 anglų kalba parengtas ir vestas Susitikimas su kompozitoriumi Anatolijumi Šenderovu. A. Šenderovo kūrybos pristatymas, komentarai. Baigiamasis Tarptautinių jidiš kalbos kursų Vilniuje renginys.
Kita veikla
2012 m. liepos 7-29 d. - dalyvavo IVLP (International Visitors Leadership Program) - JAV Valstybės departamento remiamoje programoje: 3 savaičių stažuotėje Jungtinėse Amerikos Valstijose, tema „Muziejų vadyba JAV". Aplankyti žymiausi JAV muziejai, dalyvauta pokalbiuose su muziejų vadovais, parodų kuratoriais, viešųjų ryšių specialistais, lankytąsi kultūriniuose renginiuose.
Nuo 2007 m. - koncertų žydų muzikos temomis vedimas Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre.
2009 m. parengė knygą „Opera. Vadovas", skirtą glaustai operos istorijai nuo žanro gimimo iki šios dienos, operų siužetams ir esminei charakteristikai. Knyga kol kas neišleista, ketinama teikti paraišką leidybos finansavimui.
Nuo 1993 m. parengė apie 200 apžvalginių ir pristatomųjų straipsnių, recenzijų periodiniuose leidiniuose: 7 meno dienos, Bravissimo, Muzikos barai, Katalikų pasaulis, Lietuvos rytas / Mūzų malūnas.
Atnaujinta 2013-12-23
