DANUTĖ MARIJA PALIONYTĖ-BANEVIČIENĖ
Muzikologė gimė 1935 m. vasario 22 d. Klaipėdoje. 1956 m. baigė Kauno J. Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos (dabar Kauno J. Gruodžio konservatorija) Liaudies instrumentų skyrių. 1956-1961 m. studijavo Lietuvos konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) prof. J. Gaudrimo muzikos istorijos klasėje. 1975-1979 m. tobulinosi Leningrado (dabar Sankt Peterburgas, Rusija) Teatro, muzikos ir kino institute, neakivaizdinėje aspirantūroje (Muzikos fakultetas). 1982 m. apgynė menotyros kandidato (po nostrifikacijos humanitarinių mokslų daktaro) disertaciją tema „Šiuolaikinė lietuvių tarybinė simfonija (1965-1975)".
Nuo 1962 m. buvo Lietuvos kultūros ministerijos Meno reikalų valdybos vyr. muzikos inspektorė, nuo 1970 m. - repertuarinės kolegijos narė. 1962-1964 m. dėstė muzikos teorines disciplinas Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (dabar Vilniaus pedagoginis universitetas). 1968 m. priimta į Lietuvos kompozitorių sąjungą. Nuo 1986 m. Valstybinės konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) vyr. dėstytoja, docentė (nuo 1992), nuo 2005 m. - pensijoje. Parašė per 90 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių lietuvių ir užsienio spaudoje; mokslinių konferencijų Lietuvoje ir užsienyje dalyvė, mokslinių metodinių darbų autorė.
Pelnė Lietuvos kompozitorių sąjungos ir V.Landsbergio fondo diplomą bei Metų muzikologės premiją (2003), Lietuvos kompozitorių sąjungos O. Narbutienės Metų muzikologės premiją (2009). Yra Lietuvos-Čekijos draugijos narė.
Moksliniai interesai - lietuvių muzikos kultūra, jos raida ir veikėjai; istoriniai ir teoriniai muzikos kūrybos aspektai. Tyrinėja lietuvių egzodo kompozitorių kūrybą.
SVARBIAUSIEJI DARBAI
Monografijos
Julius Gaidelis - namų ilgesio dainius. Vilnius: Petro ofsetas, 2008. 247 p.
Lietuvos TSR kamerinis orkestras. Vilnius: Vaga, 1972. 93 p.
Valanda su kompozitoriumi Antanu Račiūnu. Vilnius: Vaga, 1970. 92 p.
Sudaryti ir redaguoti leidiniai
Lietuvos muzikos istorija. I knyga: Tautinio atgimimo metai 1883-1918. Sudarytoja ir ats. redaktorė. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2002. 481 p.
Stasio Šimkaus laiškai žmonai. Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 1997. 175 p. (sudarymas, įvadas).
S. Šimkus. Tėve mūsų. Vilnius: Muzika,1993. 30 p. (giesmių rinkinio sudarymas, įvadas).
Прибалтийский музыковедческий сборник. Вильнюс, 1992. (sudarymas).
Stasys Šimkus. Vilnius: Vaga,1988. 122 p. (albumo sudarymas, įvadas).
S. Šimkus. Straipsniai. Dokumentai. Laiškai. Amžininkų atsiminimai. Vilnius: Vaga,1967. 495 p. (sudarymas, įvadas).
Moksliniai straipsniai
XX a. pirmosios pusės Lietuvos muzika. Lietuvių literatūros istorija. Red. V. Šapkuvienė (leidyboje).
Stasys Šimkus. Lietuvos muzikos istorija. II knyga. Nepriklausomybės metai. 1918-1940. Vilnius, 2009. P. 541-560.
Julius Gaidelis. Lietuvos muzikos istorija. II knyga. Nepriklausomybės metai. 1918-1940. Vilnius, 2009. P. 640-645.
Įspūdingo derliaus rinktinė. Lietuvos muzikologija, VIII. Vilnius, 2007. P. 181-183.
Vytauto Bacevičiaus simfoninės muzikos vizija. Vytautas Bacevičius. Gyvenimo partitūra. T. 1. Sud. O. Narbutienė. Vilnius, 2005. P. 312-353.
Du vieno komponavimo principo aspektai. Lietuvos muzikologija, IV. Vilnius, 2003. P. 6-15.
7 autoriniai skyriai/poskyriai: XIX a. pabaigos-XX a. pradžios lietuvių muzikinis gyvenimas (įvadas). Bažnytinė muzika. Lietuvių kompozitorių mokyklos radimosi prielaidos ir sąlygos. Mėgėjų kūryba. Rašytojų muzikinė veikla. Mažiau žinomi muzikai ir jų kūryba. Teodoras Brazys. Svarbiausių lietuvių muzikinio gyvenimo rodyklė. Lietuvos muzikos istorija. I knyga: Tautinio atgimimo metai 1883-1918. Sudarytoja ir ats. redaktorė D. Palionytė-Banevičienė. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2002.
Oratorija „Varpo kėlimas". Feliksas Bajoras. Viskas yra muzika. Sudarytoja G. Daunoravičienė. Vilnius, 2002. P. 172-182.
[O. Balakausko] Requiem. Osvaldas Balakauskas. Muzika ir mintys. Sudarytoja R. Gaidamavičiūtė. Vilnius, 2000. P. 123-160.
Vytautas Landsbergis ir jo menotyra. Vytautas Landsbergis. Kultūros darbai: bibliografija. 1956-1996. Vilnius, 1999. P. 6-17.
Religinės muzikos keliai ir kryžkelės. Menotyra, 1998, Nr. 4. P. 37-45.
Julius Gaidelis: istorinis aspektas. Menotyra, 1995, Nr. 1. P. 53-68.
Putiniškoji vokalinė lyrika. Naujasis židinys, 1993, Nr. 1. P. 30-34.
Новые лирико-романтические тенденции в современной литовской музыке. Новая жизнь традиций в советской музыке. Москва, 1989. C. 157-206.
Stasys Šimkus ir lietuvių muzikinė kultūra. Vilnius: Žinija.1987. Brošiūra. 13 p.
Keletas A. Račiūno vėlyvojo stiliaus bruožų. Muzika, 1987, Nr. 7. P. 55-59.
Apie muziką dar vienu aspektu. Pergalė, 1983, Nr. 9. P. 147-157.
Ocваивая сложный жанр. Советская музыка. 1975, Nr. 10. C. 9-14.
Keturi simfoniniai aspektai. Muzika ir teatras. Vilnius, 1974. P. 13-22.
Vydūnas ir muzika. Muzika ir teatras. Vilnius, 1969. P. 111-125.
Operetės. Iš lietuvių muzikinės kultūros istorijos (1940-1965). Sud. J. Gaudrimas. Vilnius, 1967. P. 291-323.
Pranešimai konferencijose
Die multimelodischen Kompositionen von Alois Haba und Jeronimas Kačinskas. Über einen Aspekt der modernen litauischen Musik in der Zwischenkriegszeit. Litauische Musik. Leipzig: Gudrun Schröder Verlag, 2010, S. 278-284 (pranešimas Leipcige 2008 m. gegužės 21 d.).
Vincas Kudirka ir muzika. Konferencija, skirta V. Kudirkos 140-osioms gimimo metinėms. Vilnius, 1998 m. gruodžio 11 d.
Kompozitoriai emigrantai - lietuviškojo modernizmo vėliavnešiai. VIII Mokslo ir kūrybos simpoziumas. Čikaga, 1993 m. lapkričio 25 d.
Próba charakterystyki późnego stylu Vytautasa Bacevičiusa. Rodzeństwo Bacewiczów. Materiały z międzynarodowej sesji naukowej. Parengė M. Szoka. Łódź: XXIV Zeszyt naukowy Akademii muzycznej w Łodzi, 1996. S. 195-208 (pranešimas Lodzėje 1996 m. balandžio 28 d.).
Vydūnas ir muzika. Konferencija, skirta įžymaus lietuvių filosofo, rašytojo, kultūros veikėjo Vydūno 125-mečio sukakčiai. Vilnius, 1993 m. kovo 24 d.
Čekų kompozitorių mokykla ir lietuvių profesionaliosios muzikos keliai. Kolokviumas „Lietuvių ir čekų santykiai". Lietuvos ir Čekijos draugijos, Vilniaus universiteto, Mokslų akademijos istorijos instituto ir Prahos Karolio universiteto Filosofijos fakulteto Baltistikos katedros kolokviumas. Vilnius, 1995 m. spalio 25-26 d.
Ed. Grieg og litauisk musik. Literatur og Magt. Printed in Denmark, Diapazon, 2000. P. 95-102
(pranešimas Taline 1993 m. lapkričio mėn.)
Drei Blicke auf die geistliche Musik in Litauen. Musikgeschichte zwischen Ost- und Westeuropa. Band 7. Chemnitz, 2000. S. 435-440 (pranešimas Chemnice 1999 m. spalio 30 d.).
Deutsch-litauische musikalische Beziehungen Ende des 19. bis Anfang des 20. Jahrhunderts. Deutsch- baltische musikalische Beziehungen: Geschichte-Gegenwart-Zukunft. Bonn, 2001,S. 201-207( pranešimas Vilniuje 2001 m. spalio 19 d.).
Dr. Georg Sauerwein und das litauische Lied. III Internationales Sauerwein-Symposium in Dovre. Dovre, 2003, p. 230-239 (pranešimas Dovrėje (Norvegija) 2000 m. rugpjūčio 12 d.).
Mokomieji leidiniai
Baroko epochos sonata. Baroko epochos variacijos. Muzikos kalba. Barokas. II dalis. Studijų vadovas. Sud. G. Daunoravičienė. Vilnius: Mokslo akademijos leidykla, 2006. P. 370- 416.
Organumas. Muzikos kalba: Viduramžiai-Renesansas. I dalis. Studijų vadovas. Sud. G. Daunoravičienė. Vilnius: Mokslo akademijos leidykla, 2003. P. 68-87.
H. Erpfo muzikinės formos koncepcija. Mokymo priemonė. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 1993. 76 p. (pagal H. Erpfo knygą Form und Struktur in der Musik. Mainz, 1967).
Svarbesni mokslo populiarinimo straipsniai
Mėgęs vaikščioti žalia mūsų žeme. Literatūra ir menas, 2009 11 25.
Muzikologų šventės atskambiai. Draugas, 2008 03 15.
Tas Teisučio kelelis. Literatūra ir menas, 2008 11 07.
Garbaus jubiliejaus atgarsiai. Draugas, 2007 11 17.
Skambios pirmosios lietuviškos kregždės. Draugas, 2007 12 29.
Apžavėtas muzikos ir muzikų. Muzikos barai, 2007, Nr.7-8. P. 37-41.
Stasio Šimkaus kelias. Seredžius. Vilnius, 2003. P. 1109-1121.
Brangi sukaktis. Dienovidis, 1996 08 16.
Sesuo M. Bernarda. Dienovidis, 1994 01 28.
Du simfoniniai akordai. 7 meno dienos, 1992 12 04.
Metai su Jeronimu Kačinsku. Krantai, 1991, Nr. 11-12. P. 90-91.
Šventasis Vilniaus scenoje. Kultūros barai, 1989, Nr. 9. P. 25-28.
Vinco Kudirkos muzikos keliai. Literatūra ir menas, 1988 12 03.
Kad žydėtų muzikos gėlynai. Pergalė, 1987, Nr. 2. P. 147-156.
Dainos spinduliais nužertas kelias. Literatūra ir menas, 1985 11 02.
Apie muziką dar vienu aspektu. Pergalė, 1983, Nr. 9. P. 147-157.
Jaunųjų kūrybos pėdsakais. Pergalė, 1972, Nr. 10. P. 142-152.
Pirmoji opera vaikams. Muzika ir teatras. Vilnius, 1970. P. 49-53.
Apie mūsų muzikologijos rūpesčius. Muzika ir teatras. Vilnius, 1966. P. 108-114.
Mintys prie teatro afišos. Literatūra ir menas, 1964 04 11.
Kitos publikacijos
Straipsniai enciklopedijose:
Muzikos enciklopedija. I-III tomai, Vilnius, 2000-2007.
Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2001-2006.
Die Musik in Geschichte und Gegenwart. Personenteil 1. (Aa-Bae). Baerenreiter-Verlag, 1999. Ten pat: Personenteil 13. (Pal-Rib). 2005.
Įvairūs straipsniai kultūros periodikoje, anotacijos Kompozitorių sąjungos renginių leidiniuose, mokslinių darbų recenzijos, radijo laidos.
2009-2010 m. parengtos aštuonios internetinės svetainės, skirtos XIX a. pabaigos-XX a. pradžios lietuvių koncertinėms organizacijoms (draugijoms) Leipcigo (Vokietija) Muzikologijos instituto inicijuotam tarptautiniam projektui Musica migrans II.
