2018-03-27

Modernaus valstybingumo šimtmetį švenčiančių trijų kaimyninių šalių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - muzikologai daugiau nei 50 metų puoselėja Baltijos muzikologų konferencijas kaip muzikinių mainų, profesinio solidarumo ir kultūrinio atvirumo erdvę. Jubiliejiniais metais 46-oji tarptautinė Baltijos muzikologų konferencija „Kultūros pokyčiai ir muzikos kritikos diskursas“ skiriama muzikos kritikos ir kultūrinių pokyčių sąveikai aptarti, siekiant paskatinti diskusijas apie kritinio muzikos diskurso dalyvavimą XX-XXI a. kultūriniuose ir visuomeniniuose procesuose.

XX-XXI a. muzikos kritikai teko svarbus vaidmuo apmąstant sparčius muzikos kultūrų pokyčius ir jų sąryšius su politine istorija, socialinėmis ir ekonominėmis transformacijomis, technologijų ir medijų plėtra. Tradicijų ir kanonų lūžiai, naujų muzikos reiškinių gausa, kultūrų maišymasis, muzikos vartojimo plėtra ir muzikos verslo globalizacija - kintantis muzikos pasaulis nenumaldomai paveikė modernios muzikos kritikos orientacijas ir jos funkcijos supratimą. Kaip muzikinės kultūros savivokos įrankis muzikos kritika ir pati prisideda prie kultūrinių, socialinių ir politinių pokyčių. Ne vien muzikos raiškai, bet ir kritinei jos refleksijai galima taikyti ekonomisto ir muzikos sociologo Jacques'o Attali teiginį, kad muzika „įgarsina naujus pasaulius, kurie pamažu išryškėja ir pradeda daryti poveikį daiktų tvarkai; tai ne vien tikrovės įvaizdis, bet kasdienybės peržengimas, ateities pranašavimas" (Attali 1985). Todėl „kultūrinio visaėdiškumo" (Peterson 1996) ir „visuotinio kultūrinio poliglotizmo" (Eco 1990) laikais muzikos kritikai tampa ypač svarbu apmąstyti muzikos praktikai taikomų idėjų ir vertybių tipologijas ir jų aktualumą vietinėje ir globalioje kultūros erdvėje.

46-ojoje tarptautinės Baltijos muzikologų konferencijoje muzikos kritikos ir kultūrinių pokyčių sąveikai aptarti siūlomos svarstyti temos:
• XX-XXI a. muzikos kritikos teorija
• Muzikos kritika ir politiniai pokyčiai
• Kritika, muzikinis skonis ir visuomenė
• Kultūrinis visaėdiškumas: muzikos kritikos perspektyva
• Muzikos kritika ir vertybės
• Muzikos institucijos ir kritikų tinklaveika
• Muzikos kritika ir atlikimo menas
• Muzikos kritika ir muzikos industrija
• Muzikos kritika ir medijos
• Muzikos kritika: globalizacija ar glokalizacija?

Kviestiniai lektoriai: Richard Taruskin (Kalifornijos universitetas, Berklis), Marina Frolova-Walker (Kembridžo universitetas), Andreas Engström (Kontraklang, Berlynas), Olga Manulkina (Sankt Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo valstybinė konservatorija).

Konferencija vyks anglų kalba. Kviečiame teikti individualių pranešimų ir studijų grupių paraiškas iki 2018 m. gegužės 31 d. Santrauka (ne daugiau 300 žodžių, 20 min. individualus pranešimas) kartu su CV (ne daugiau 150 žodžių) turi būti siunčiama konferencijos koordinatorei Rasai Murauskaitei, el. paštu mokslas@lmta.lt. Teikiant studijų grupių paraiškas, reikalingas bendras pristatymas. Informacija apie paraiškų atranką bus paskelbta 2018 m. birželio mėn. Detalesnė informacija apie konferencijos programą ir registraciją bus paskelbta 2018 m. liepos mėnesį Lietuvos kompozitorių sąjungos (www.lks.lt) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (www.lmta.lt) tinklapiuose. Numatoma rinktinių pranešimų publikacija (mokslo straipsnių rinkinys).

Programų komitetas:

Rūta Stanevičiūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) - pirmininkė
Andreas Engström (Kontraklang, Berlynas)
Marina Frolova-Walker (Kembridžo universitetas)
Jūratė Katinaitė (LRT)
Jānis Kudiņš (Jāzepo Vītolo Latvijos muzikos akademija)
Olga Manulkina (Sankt Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo valstybinė konservatorija)
Lina Navickaitė-Martinelli (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Richard Taruskin (Kalifornijos universitetas, Berklis)

Konferencija vyks Vilniuje, 2018 m. spalio 24-26 d.

Organizatoriai:
Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija

Daugiau informacijos:
Rasa Murauskaitė, mokslas@lmta.lt

Organizatorių inf.