Ieškodami naujų šios idėjos įgyvendinimo formų, šiemet pasirinkome kamerinę atlikėjų sudėtį, kuri galėtų užtikrinti ne vienkartinį naujų kūrinių atlikimą, o ilgalaikį jų skambėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio kraštuose. Siekėme atliepti dažnai bažnyčiose koncertuojančių dainininkų lūkesčius, susijusius su sakralios solinės vokalinės muzikos repertuaro atnaujinimu ir plėtojimu. Kompozitoriams buvo pasiūlytas aukštas arba žemas balsas, vargonai ir fleita.
Specialiai šiam projektui sakralinius kūrinius parašė septyni Kauno kompozitoriai, individualiai pasirinkę atlikėjus, tekstus lietuvių arba lotynų kalba. Net keturiuose kūriniuose iškyla Mergelės Marijos paveikslas, tarsi patvirtindamas posakį: Lietuva - Marijos žemė.
Vidmanto Bartulio giesmė sopranui ir vargonams „O meile skaisčiosios širdies" (ž. V. Braziūno) skirta Mergelei Marijai. „Tai viena iš keleto mano liturginių giesmelių...: sako autorius. - Poetas Vladas Braziūnas parašė labai gražų tekstą....tiesiog ranka pati tiesėsi „įgarsinti" tąją poeziją.... Kadangi kitos giesmelės mano rašytos mišriam chorui a cappella, tai šita - pirmoji solistei su vargonų pritarimu...". V. Bartulio kūrybiniame kraityje be giesmių yra ir stambių sakralinės muzikos žanrų kūrinių - Mišios, Requiem, Te Deum, oratorija „Nelaimėlis Jobas".
Algimantas Kubiliūnas dalijasi mintimis: „Sveika, Marija", mano manymu, yra viena gražiausių, nuoširdžiausių maldų mūsų bažnyčioje. Visose epochose kompozitoriai kūrė šiais žodžiais giesmes. Kiek šedevrų turime! Dėl to ir aš susigundžiau pridėti ranką." Savo sumanymą jis įkūnijo soprano ir fleitos duetu bei parengė variantus su lietuvišku ir lotynišku tekstu. Koncerte skambės lietuviškasis variantas.
Giedrius Kuprevičius: „Liturginės muzikos Maestro, monsinjoras Kazimieras Senkus visą savo gyvenimą yra pašventęs bendruomeninio giedojimo idėjai ir praktikai. Ilgamečio bendravimo su iškiliu kunigu pasekmėje ir gimė manoji „Ave Maria" balsui, vargonams ir bendruomenei. Nėra tai nei arija, nei giesmė, nei liturgijos dalis. Greičiau tai socialiai angažuota kompozicija, kurios tikslas - asmeniškai išgirsti skambančią intonaciją, ją pajausti ir joje dalyvauti." Tekstui kompozitorius panaudojo tik du pirmuosius maldos žodžius.
Švč. Marijos asmuo įkvėpė ir Giedrę Pauliukevičiūtę. Savo giesmei ji pasirinko maldos „Salve, Regina" (Sveika, Karaliene) žodžius, o atlikimui - bosą ir vargonus.
Raimundas Martinkėnas sakralinei tematikai skiria itin daug dėmesio, yra sukūręs mišių įvairioms sudėtims, daugybę giesmių. Greta kitų veiklų jis dirba bažnyčios vargonininku, todėl puikiai jaučia liturginės muzikos dvasią. Šį kartą jo žvilgsnis nukrypo į 27-ąją psalmę. Panaudojęs jos fragmentus, jis parašė giesmę „Dominus lux mea" (Dievas - mano šviesa) sopranui, bosui ir vargonams. Pasak autoriaus, tai - „skaidrus, antifoniniu principu sukurtas kūrinys apie Dievo šviesą, kuri yra mūsų gyvenimo tikslas".
Zita Bružaitė savo kūrinyje liturginiais žodžiais „Tu es via" (Tu esi kelias) panaudojo fleitą, sopraną ir vargonus. Nedidelis šešių minučių sakralaus turinio kūrinys turi versiją obojui, sopranui ir styginių kvartetui, kurios premjera nuskambėjo š.m. Paežerių dvaro festivalyje. Kompozitorė teigia, kad išgirdusi viduramžių Ambrozijaus giesmės melodiją ir žodžius, atrado tiesas, slypinčias paprastuose teiginiuose: „tu esi kelias, tiesa, gyvenimas..." Kūrinio pabaigoje autorė panaudojo ir originalią šios giesmės melodijos citatą. Be giesmių Z. Bružaitė yra sukūrusi Requiem ir kantoriją „Lumen fidei", kuri yra įrašyta kompaktinėje plokštelėje.
D. Kairaitytė savo naująjį kūrinį bosui ir vargonams pagal Maironio eilėraštį „Prieš altorių" pavadino Giesme. Kompozitorė sako: „man patinka Maironio sakralinių tekstų žodžio ir minties emocinis santūrumas. Eilėraščių „siužetai" aiškūs, suprantami ir neturi paslėptų prasmių."
Skatindami naujos muzikos kūrybą, neturime pamiršti mūsų klasikų. Šiemet prisiminsime ir pagerbsime Joną Dambrauską, jo 125-ųjų gimimo metinių proga. Šis kompozitorius, vargonininkas ir dirigentas nuo 1922 m. gyveno Kaune. Septyniolika metų jis vadovavo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios chorui, su juo surengė įspūdingų koncertų, kuriuose skambėjo jo paties ir kitų lietuvių ir užsienio autorių stambios formos religinių žanrų opusai. J. Dambrausko kūrybiniame palikime randame puikių giesmių solistams ir chorui. Koncerto „Muzika Dievo namams" pradžioje skambės dvi J. Dambrausko giesmės bosui ir vargonams - „O didis dieve" ir „Malda už Tėvynę". Pastaroji buvo dedikuota Antanui Kučingiui ir skambėjo Kauno radiofono laidų pradžioje, o taip pat JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse.
Spaudai parengė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė
Spalio 28 d. (šeštadienį) 18 val. Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje (Rotušės a. 8)
Spalio 29 d. (sekmadienį) 13 val. Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčioje (Antakalnio g. 35, Kaunas)
Muzika Dievo namams
Koncerto programa
Jonas Dambrauskas (1892-1982)
O didis Dieve bosui ir vargonams
Malda už Tėvynę bosui ir vargonams
Raimundas Martinkėnas (g. 1976)
Dominus lux mea sopranui, bosui ir vargonams (Ps 26 (27) 1,4)
/2017, premjera/
Algimantas Kubiliūnas (g. 1939)
Sveika Marija sopranui ir fleitai /2017, premjera/
Giedrė Pauliukevičiūtė (g. 1975)
Salve Regina bosui ir vargonams (liturginiai žodžiai) /2017, premjera
Zita Bružaitė (g. 1966)
Tu es via fleitai, sopranui ir vargonams (liturginiai žodžiai) /2017, premjera/
Dalia Kairaitytė (g. 1953)
Giesmė bosui ir vargonams (ž. Maironio) /2017, premjera/
Vidmantas Bartulis (g. 1954)
O meile skaisčiosios širdies sopranui ir vargonams (ž. Vlado Braziūno)
/2017, premjera/
Giedrius Kuprevičius (g. 1944)
Ave Maria aukštam balsui, vargonams ir bendruomenei /2017, premjera/
Atlikėjai:
Simona Liamo (sopranas)
Tomas Ladiga (bosas)
Aušra Lukoševičiūtė (fleita)
Dalia Jatautaitė (vargonai)
Koncertų vedėja - muzikologė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė
Projekto globėja Kauno miesto savivaldybė
Projekto rėmėja Asociacija LATGA
grįžti